captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sodyba Utenos rajone dezinfekuojama, žmonės jos negali palikti

Naujausiame afrikinio kiaulių maro židinyje Utenos rajone dezinfekuojama užkrėsta sodyba. Joje gyvenantys ir viešintys žmonės sodybos negalės palikti tol, kol nebus atlikti visi būtini darbai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Naujausiame afrikinio kiaulių maro židinyje Utenos rajone dezinfekuojama užkrėsta sodyba. Joje gyvenantys ir viešintys žmonės sodybos negalės palikti tol, kol nebus atlikti visi būtini darbai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad žmonėms iš sodybos išvažiuoti gali būti neleidžiama iki savaitės.

„Sodyboje dirba mūsų žmonės. Sodyba bus dezinfekuota, praeis nustatytas laikas, tuomet dezinfekuosime vėl. Kiek mums yra žinoma, šiuo metu joje yra atvykusiųjų ir iš užsienio, tačiau jie liks sodyboje tol, kol nebus užbaigtos visos dezinfekavimo procedūros. Tai galbūt užtruks iki savaitės“, – BNS sakė J. Milius.

Pasak J. Miliaus, pirminiais duomenimis, vienas iš sodyboje gyvenančios šeimos narių yra medžiotojas, kuris medžiodavo Ignalinos rajone.

„Tačiau oficialūs duomenys nepatvirtino, kad šis medžiotojas ar būrelis, pastaruoju metu būtų sumedžioję šerną“, – BNS sakė J. Milius.

Utenos rajono Skroblų kaime rugpjūčio 6 dieną rastos dvi afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės. Šis židinys miške, netoli Tauragnų ežero, yra maždaug per 18 kilometrų nuo afrikiniu kiaulių maru apkrėstos „Idavang“ fermos, kurioje teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių. Afrikinio kiaulių maro užkratas „Idavang“ Rupinskų komplekse nustatytas liepos 24 dieną.

Tai jau ketvirtas kartas, kai Lietuvoje nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys ir antras, kai mirtinas virusas diagnozuotas kiaulėms.

Mokslininkas: afrikinis kiaulių maras – nuostolinga liga

Nepagydomą afrikinio kiaulių maro virusą platina šernai, todėl būtina nedelsiant mažinti jų populiaciją, teigia kiaulių maro laboratorijoje Ispanijoje dirbęs mokslininkas Arūnas Stankevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas teigia, kad į afrikinio kiaulių maro suvaldymą būtina reaguoti greitai, nes tai yra labai nuostolinga liga.

„Be pinigų čia nieko nepadarysi – tai yra labai nuostolinga liga ir jeigu nebus skiriama lėšų, praktiškai kiaulininkystės sektorius gali labai stipriai nukentėti“, – LRT radijui sakė A. Stankevičius.

Pasak jo, faktas, jog naujausias afrikinio kiaulių maro židinys aptiktas miško glūdumoje, rodo, kad mirtiną virusą platina šernai.

A.Stankevičiaus nuomone, Lietuvoje taikomos visos būtinos priemonės: utilizuojami gyvuliai, taikoma dezinfekcija, ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, tačiau reikia pradėti naikinti šernus.

„Sprendžiant pagal kitų šalių informaciją ir dabar paskutinis atvejis (Lietuvoje – BNS) miškuose, atrodo, kad vis dėlto šernai yra pagrindinis infekcijos šaltinis“, – sakė A.Stankevičius.

Paskelbė ekstremalią padėtį dar viename rajone

Utenos rajone aptikus antrąjį kiaulių maro židinį, rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ketvirtadienį paskelbė ekstremalią padėtį Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijose.

„Komisijoje buvo patvirtintos apsaugos ir stebėsenos zonos, tačiau visi afrikinio kiaulių maro likvidavimo darbai jau pradėti vakar“, – BNS sakė Utenos rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Linas Tiškus.

Anot jo, apsauginėje zonoje buvusių 14 kiaulių mėginiai paimti ir vežami tyrimams. Jei atsakymas bus neigiamas, kiaulių savininkai kiaules turės paskersti ir suvartoti savo reikmėms. Jas išvežti iš apsauginės teritorijos draudžiama.

Jo teigimu, visi maro židinio likvidavimo darbai turėtų būti baigti penktadienį, tuomet rajono savivaldybė su Veterinarijos tarnyba spręs, ar nutraukti ekstremalią situaciją.

Ekstremali padėtis paskelbta Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijose, į kurias įeina 3 kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų stebėsenos zonos.

„Mes darbus atliksime labai greitai, nes kiaulių skaičius yra labai mažas“, – BNS sakė L. Tiškus.

L.Tiškaus duomenimis, šiuo metu 3 kilometrų apsaugos zonoje, kur nustatytas maras, yra 17 smulkių kiaulių augintojų, turinčių 34 kiaules, o 10 kilometrų stebėjimo zonoje – 100 augintojų, turinčių 350 kiaulių, tačiau apsauginėje zonoje apie pusė kiaulių jau yra paskerstos.

Trečiadienį Utenos rajone nustatytas jau antrasis kiaulių maro židinys. Liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje fermoje.

Ekstremali padėtis šiuo metu paskelbta Ignalinos, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...