captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos sankcijų bandomasis poligonas

Po to, kai Europos Sąjunga paskelbė trečio lygio sankcijas prieš Rusiją, Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ rado trūkumų trijose prekių iš Latvijos partijose: daugiau nei 70 tonų Latvijoje pagamintų žuvies konservų ir 20 tonų pieno miltelių taip ir nepasiekė vartotojų NVS šalyse, skelbia BBC.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po to, kai Europos Sąjunga paskelbė trečio lygio sankcijas prieš Rusiją, Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ rado trūkumų trijose prekių iš Latvijos partijose: daugiau nei 70 tonų Latvijoje pagamintų žuvies konservų ir 20 tonų pieno miltelių taip ir nepasiekė vartotojų NVS šalyse, skelbia BBC.

Gamintojai skaičiuoja nuostolius, Latvijos ekonomikos ministras įspėja apie eilinį BVP smukimą, o Užsienio reikalų ministerija kol kas Rusijos veiksmuose neįžvelgia jokios politikos.

Nerimas Latvijoje kilo jau po to, kai Rusija uždraudė vaisių ir daržovių importą iš Lenkijos.

Ant Latvijos prekystalių ir iki tol buvo nemažai pigių lenkiškų produktų, o dabar vietos gamintojai ruošiasi bankrotų bangai, nes tikimasi, jog iš Lenkijos, netekusios Rusijos rinkos, plūstels prekės dempingo kainomis.

Atsakomųjų sankcijų poligonas

„Kai kurie Latvijos vaisių augintojai iš tiesų gali bankrutuoti. Lenkija – viena iš didžiausių vaisių ir daržovių eksportuotojų ES, šalyje dabar susikaupė dideli kiekiai prekių, kurių negalima ilgai laikyti, – Rusijos BBC tarnybai papasakojo Latvijos žemės ūkio rinkos plėtros centro vadovė Inguna Gulbe. – Naujų rinkų paieška gali užtrukti kelis mėnesius, o gal net metus. Latvija – įsisavinta rinka. Jie dabar turi du variantus: arba pardavinėti pigiai, arba visiškai nepardavinėti.“

Latvijos ekonomikos ministro Viačeslavo Dombrovskio teigimu, Latvija, kaip ir Lenkija, gali tapti atsakomųjų Rusijos sankcijų poligonu, ir dėl to Latvijos BVP gali smukti 10 proc. Palyginimui: per 2009 m. krizę bendrasis vidaus produktas smuko 18 proc.

„Greičiausiai, tai paveiks maisto sektorių, kuris sudaro apytikriai pusę mūsų eksporto. Čia galima manipuliuoti fitosanitariniais reikalavimais, taip kad vėliau dar ilgai galima bus ginčytis, ar tai buvo sankcijos“, – pasakė V. Dombrovskis interviu Latvijos televizijos kanalui LTV.

„Mes taip pat kalbame apie tranzito sferą, kur įmanomi tokie žingsniai, kaip riedmenų gedimas arba netikėtas bėgių, nutiestų Latvijos uostų kryptimi, remontas“, – nuogąstauja ministras.

Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Edgaras Rinkevičius, atvirkščiai, mano, kad kalbos apie atsakomąsias sankcijas iš Rusijos pusės tėra psichologinis spaudimas.

„Taip, mums reikia skaitytis su tuo, kad gali būti atsakomosios sankcijos, gali būti organizuota politinė kampanija. Šiuo momentu tiesioginio poveikio nejaučiame, bet esame pasiruošę tam, kad jis gali būti“, – pasakė E. Rinkevičius interviu LTV.

Šprotai vėl puolami

Iškart po pretenzijų prekėms iš Lenkijos, „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad Latvijos–Rusijos pasienyje sulaikytos trys produktų iš Latvijos partijos.

20 tonų pieno miltelių ir 15,5 tonų šprotų laikomi muitinės sandėliuose, kaip priežastį nurodant „mikrobiologinį neatitikimą“, vykdoma jų patikra. Dar viena partija, kurią sudarė 55,5 tonų Latvijoje ir Islandijoje pagamintų žuvies konservų, buvo sulaikyta pasienyje ir išsiųsta atgal. Kaip priežastis nurodyta sertifikatų islandiškai produkcijai stoka.

Latvijos užsienio reikalų ministerija dėl latviškos produkcijos sulaikymo pareiškė, kad stebi padėtį, bet jokios politinės motyvacijos Rusijos veiksmuose neįžvelgia.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Ernestas Zavadskis pieno miltelių ir šprotų istorijoje taip pat neįžvelgia politikos. Jo teigimu, tai standartinė procedūra: jei Rusijos pusė randa problemą, atsakingos struktūros automatiškai tikrina dešimt kitų partijų.

„Per metus gauname apie tris panašius pareiškimus iš kiekvienos pramonės srities. Iki šiol tai buvo kasdienė praktika, bet politiniai įvykiai verčia pasitempti ir mus, ir verslininkus“, – prisipažino jis naujienų agentūrai LETA.

Latvijos žuvies perdirbėjų asociacijos prezidentas Didzis Šmitas taip pat mano, kad apie krizę kol kas anksti kalbėti. „Tai tik techniniai nesklandumai, nieko daugiau“, – pareiškė jis Rusijos BBC tarnybai.

Kompanijos „Brīvais Vilnis“ vadovas Arnoldas Babris, kurio 55,5 tonų konservų Rusija atsisakė priimti, taip pat mano, kad šiuo metu Rusiją sunku apkaltinti atsakomosiomis sankcijomis.

„Šioje mūsų prekės ženklo partijoje buvo 300 dėžių islandiškų menkių kepenų. Anksčiau Kazachstanui pakako sertifikato kopijos, o dabar reikalingas originalas. Turint omenyje, kad kalbama apie muitų sąjungą, krovinys buvo sustabdytas Rusijos–Latvijos pasienyje“, – pasakė jis.

Pagalbos beieškant

Latvijos žemės ūkio instituto vadovė Inguna Gulbe mano, kad atmesti politinių motyvų šioje istorijoje negalima, tačiau įrodymų šiuo metu niekas neturi. „Tokių produktų, kaip šprotai, gamintojams persiorientuoti sudėtinga, pagrindinė jų rinka – posovietinė erdvė“, – pasakė ji BBC.

Arnoldo Babrio, anksčiau Latvijos konstitucijos apsaugos biure ėjusio pareigas, susijusias su ekonominiu saugumu, teigimu, tikėtina, kad Rusija gali imtis politinių žingsnių latviškų prekių atžvilgiu.

„Sprendimus priima žmonės, ir jei jie yra ilgai erzinami, galima sulaukti neadekvačių veiksmų. Tokiu atveju nukentės Latvijos tranzitas ir Latvijos eksportas. 2009 m. krizės kontekste iš Latvijos išvyko 200 tūkst. žmonių. Neaišku, ar mūsų ekonomika išlaikys dar vieną emigrantų bangą. Kaip tokiu atveju reikės mokėti pensijas ir išmokas, taip pat neaišku“, – pasiguodė A. Babris interviu BBC.

Jei Rusija išties imsis sankcijų prieš Latviją, šalis ketina kreiptis pagalbos į PPO ir Europos Komisiją.

„Kol kas mes dar nesikreipėme su tokiomis paraiškomis, nes neturime pagrindo. Latvijos užsienio reikalų ministerija neturi įrodymų, kad mūsų prekės Rusijos pasienyje buvo sulaikytos iš politinių paskatų. Ateityje apsvarstysime galimybes kreiptis dėl apsaugos mechanizmų į PPO ir Europos Komisiją. Taip pat svarstome realizavimo rinkos diversifikavimo galimybes“, – BBC pasakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Andrejus Pildegovičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...