captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estai ruošiasi apmokestinti rusišką elektrą

Pigios rusiškos elektros laikai gali baigtis: estai jai siūlo įvesti importo mokesčius. Lietuva palaikytų tokią iniciatyvą, bet neranda būdų, kaip apmokestinti šią energiją.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pigios rusiškos elektros laikai gali baigtis: estai jai siūlo įvesti importo mokesčius. Lietuva palaikytų tokią iniciatyvą, bet neranda būdų, kaip apmokestinti šią energiją.

Rusiška elektra, tekanti į Europos Sąjungos šalis, turi būti apmokestinama importo muitu. Briuselis turėtų imtis tokios iniciatyvos tam, kad atsigautų vietiniai gamintojai, rašo „Lietuvos rytas“.

Taip teigia kaimynų valstybinė įmonė „Eesti Energia“. Tiesa, estai rusiškos elektros išvis neimportuoja, o Lietuvoje ji užima 70 procentų rinkos.

Pavyzdys – Suomija

Kad rusiškai elektrai turi būti sudarytos kliūtys, kalbama vis garsiau.

Šiuo metu ji į Lietuvą patenka be jokių importo mokesčių: pardavėjams taikomas tik naudojimosi tinklais mokestis.

Kaliningrade kylant Baltijos atominės elektrinės pamatams ir planuojant statyti Visagino atominę elektrinę (VAE), apie užkardas rusiškai elektrai garsiau prabilo tik estai.

Jie ragina Briuselį apmokestinti rusišką elektros energiją. Tokį mokestį jau taiko suomiai.

„Eesti Energia“ strategijos vadovas Jaanus Arukaevu „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad ES šalių elektros gamintojams taikomi griežtesni saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai nei Rytų šalių bendrovėms.

„Jų elektros gamintojai nemoka taršos mokesčių, nereikia pirkti taršos leidimų. O tai – didelės sąnaudos vietos gamintojams“, – vardijo J. Arukaevu.

Be to, rusai ar baltarusiai naudojasi pigesniu kuru, o tai irgi turi įtakos konkuruojant.

Dar vienas estų argumentas – pigi rusiška elektra veikia atsinaujinančių išteklių energiją Baltijos šalyse.

Kitaip tariant, Lietuvoje ar Estijoje pučiantis vėjas niekada nepagamins elektros taip pigiai kaip rusai savo elektrinėse.

Pabrangtų tik simboliškai?

Valstybinės Estijos energetikos kompanijos vadovai įsitikinę, kad reikėtų nustatyti 10 eurų importo mokestį už vieną importuotą megavatvalandę.

Kiek tai kainuotų Lietuvai? 0,3 cento už kiekvieną kilovatvalandę. Taip apskaičiavo Lietuvos rinkos operatoriaus „Baltpool“ Rinkų aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

„Lietuva iš to uždirbtų papildomai maždaug 10 milijonų eurų. Kita vertus, tai nebūtų kliūtis patekti rusiškai elektrai, ji ir toliau būtų importuojama, tik vartotojai turėtų mokėti daugiau“, – pažymėjo V. Jurkevičius.

Anot jo, nieko keista, kad būtent estai pateikė tokį pasiūlymą. Rusiškos elektros jie neimportuoja, nes naudoja savą, pagamintą deginant skalūnus.

„Jei atsirastų kliūčių rusiškai elektrai, estams atsivertų daugiau galimybių parduoti savo energiją čia. Jiems tai labai naudinga“, – įsitikinęs „Baltpool“ atstovas.

o nuomone, siūlymą įvesti importo muitus rusiškai elektrai estai tiesiog įvilko į politinius marškinius.

Neranda būdų taikyti

Beje, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dar 2010 metais užsiminė, kad Lietuva ateityje gali mąstyti apie elektros importo mokestį.

Tąkart jis galvoje turėjo Kaliningrado atominėje elektrinėje pagamintą energiją.

„Lietuvos ryto” žiniomis, valdžios sluoksniuose ši idėja svarstoma ir šiandien – mūsų šalies valdantieji linkę pritarti estams. Tai susiję ir su VAE.

Tačiau kol kas nerandama būdų, kaip tai būtų galima įgyvendinti. Įvesti tiesioginius importo mokesčius neleistų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kuriai priklauso Lietuva ir Rusija, taisyklės. Pagal jas, nors elektra yra prekė, jai netaikomas importo mokestis.

O suomiai su rusais dėl importo mokesčių susitarė dar anksčiau, nei Rusija tapo PPO nare.

Lietuvoje siekiama įvesti šį mokestį pasitelkus aplinkosaugos argumentus.

Apmokestinti rusišką elektrą muitu galima įrodžius ir dempingą. Tačiau kol kas Lietuva nedaro jokių žingsnių Briuselyje siekdama įtikinti Europos Sąjungą, kad muitai yra būtini.

„Pirmiausia reikėtų, kad dėl to susitartų visos trys Baltijos šalys. Lietuva ir Estija pasisako už importo mokesčius, tačiau tam prieštarauja latviai”, – pažymėjo rinkos operatoriaus „Baltpool“ atstovas V. Jurkevičius.

Dar anksčiau apie tai net nebuvo svarstoma, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę baimintasi elektros kainų šuolio, tad bet kokie importo suvaržymai buvo atmesti.

Įspėjo dėl kainų šuolio

Didžiausias rusiškos elektros importuotojas į Baltijos šalis „Inter RAO UES“ agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad toks žingsnis būtų nesąžiningas.

Bendrovės „Inter RAO Lietuva“ komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas įsitikinęs, kad toks pasiūlymas pirmiausia būtų naudingas pačiai Estijos bendrovei.

„Tačiau tai labai neparanku galutiniams elektros energijos vartotojams visose Baltijos šalyse“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Čebatariūnas.

Jo apskaičiavimais, Lietuvos rinkai tai papildomai kainuotų kelis šimtus milijonų litų, mat papildomi mokesčiai reiškia didesnes kainas galutiniams vartotojams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...