captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija pradėjo tikrą ekonominį karą

Draudimas įvežti kiaulieną, bulves, pieno produktus – tokie sprendimai iš Rusijos Lietuvos ir Europos Sąjungos gamintojams jau yra pažįstami.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Draudimas įvežti kiaulieną, bulves, pieno produktus – tokie sprendimai iš Rusijos Lietuvos ir Europos Sąjungos gamintojams jau yra pažįstami.

Dabar Rusija nusitaikė ir į didesnius vaisių ir daržovių kiekius, šįkart pirmoji fronto linijoje atsidūrė Lenkija. Specialistai komentuoja, jog taip griaunami prekybiniai santykiai ir pradedama nauja ekonominio karo era.

DELFI skelbė, jog Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos draudžia įvežti beveik visas daržoves ir vaisius iš Lenkijos. Iki šios savaitės pabaigos galimi apribojimai įvežti vaisius į Rusiją ir iš visos Europos Sąjungos.

„Daržovių rinkoje bręsta suirutė, jau dabar Lenkijoje daržovių kainos yra be proto žemos, žinoma, kad Rusijai uždraudus importuoti iš Lenkijos, tai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) daržovių kainas. Neaišku, kuo ši situacija pasibaigs, bet suprantame, kad metai bus labai sudėtingi“, – komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Iki šiol Lenkija buvo pati didžiausia ES eksportuotoja į Rusiją. Iš viso vaisių ir daržovių iš Lenkijos į Rusiją per metus įvežama už milijardą eurų (3,45 mlrd. Lt). Po Lenkijos rikiuojasi tokios šalys kaip Olandija, Belgija.

Iš Lietuvos į Rusiją paprastai yra vežamos morkos, bulvės – jų eksportas, anot Z. Cironkienės, jau buvo įgavęs pagreitį. Tiesa, šiuo metu bulvių eksportuoti į Rusiją negalima – galioja anksčiau paskelbtas draudimas. Daržovių augintojai nerimauja, kad iki rugsėjo visoms ES šalims bus draudžiama eksportuoti į Rusiją, nes ji tuo metu jau turės savo derlių.

„Kai Rusija uždraudė bulvių įvežimą, mes tikėjomės, jog draudimas bus panaikintas, kai pasibaigs jų derlius. Bet Rusija draudimo nepanaikino ir daržoves importavo iš arabų šalių, o vartotojai mokėjo žymiai daugiau nei jiems būtų atsiėjusi europietiška produkcija. Tai yra politika, kuri labiausiai atsiliepia verslui“, – paaiškina Z. Cironkienė.

Ką reiškia dar vienas draudimas?

Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba importo iš Lenkijos draudimą paaiškina tuo, jog Lenkija pažeidė sertifikavimo reikalavimus, be to, produkcijoje rasta karantininių kenksmingųjų organizmų pėdsakų. Planai drausti įvežti visus Europoje užauginamus vaisius paaiškinami tuo, jog pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai vaisiuose aptinkama pavojingų karantininių kenkėjų.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo žiūrėti plačiau ir tokius veiksmus vertinti kaip Rusijos atsaką į JAV ir ES ekonomines sankcijas dėl konflikto Ukrainoje.

„Tai reikėtų vertinti kaip sankcijų antrąją pusę, – sako jis. – Buvo galima tikėtis, kad Rusija demonstruos savo raumenis tarptautinėje politinėje erdvėje, ką yra ne kartą yra dariusi, ir pradės taikyti atsakomąsias ekonomines sankcijas, pirmiausia labiausiai pažeidžiamoms ES valstybėms, ekonomiškai labiau priklausomoms nuo Rusijos ir turinčioms mažesnį svorį priimant bendrus ES sprendimus.“

Anot ekonomisto, pirmieji taikiniai buvo ir yra Baltijos šalys bei Lenkija, jis apie tai DELFI jau yra kalbėjęs anksčiau.

„Nežinome, ar buvo rasta uždraustų medžiagų, bet tai, kad pastaruoju metu tik Rusijos priežiūros institucijos randa daugelio valstybių maisto produktuose neleistinų medžiagų, rodo, jog taikoma labiau politiškai motyvuota priemonė. Prisiminkime Lietuvos pieno produktų embargą, Lenkijos daržovių ir vaisių importo draudimą, kiaulienos importo iš ES draudimą“, – vardija N. Mačiulis.

Specialistas paaiškina, jog į maisto produktus nusitaikyti yra lengviau, nei uždrausti kitų prekių importą.

„Draudimus maisto prekių rinkoje yra lengviau pagrįsti ir reikės laiko tyrimų rezultatams užginčyti. Kur kas sunkiau uždrausti importuoti baldus ar įrenginius – Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir imdamasi tokių priemonių privalo turėti paaiškinimų“, – teigia N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie prekybos tarp Rusijos ir ES prastėjimą, ekonomistas dėsto, jog tai galima pavadinti ekonominių santykių atšalimu.

„Tai nėra trumpalaikis santykių atšalimas, mes įeiname į naują šalto ekonominio karo erą, kur prekyba ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Vakarų valstybių yra sudėtingesnis bei suvaržytas. Manau, ateityje bus griežtesnių sankcijų tiek iš ES, nesikeičiant Rusijos politikai Ukrainoje, tiek atsakomųjų sankcijų iš Rusijos, kurios kenks daliai ES valstybių“, – prognozuoja N. Mačiulis.

DELFI skelbė, jog ES dar galėtų taikyti papildomų sankcijų Rusijai, pavyzdžiui, ribodama gamtinių išteklių importą iš šios valstybės, bet dėl to neišvengiamai nukentėtų pati. Rusijos importo struktūroje 20 proc. visų įrengimų, 14 proc. transporto priemonių ir 10 proc. maisto ir žemės ūkio produktų sudaro prekės iš ES.

Rusijos vartotojams toks draudimas turės neigiamą poveikį, nes pasirinkimas parduotuvėje jiems sumažės.

„Kai kurių aukštesnės kokybės maisto prekių Rusijoje nebebus, nes iš ES Rusija importuoja aukštesnės kokybės prekes, kurių pati dėl įvairių priežasčių pasigaminti negali. Mes negalime kalbėti apie tai, kad šalyje kils badas ar truks maisto produktų, bet, aišku, kad Rusijos vartotojas nukentės“, – apibendrina N. Mačiulis.

Kas daržovių pirkėjų laukia Lietuvoje

Lietuvos daržovių augintojų asociacija paaiškina, kad jeigu Rusija neįsileistų daržovių iš ES, pirkėjai gali tikėtis mažesnių kainų. Tačiau džiaugtis nėra ko, nes kainoms sumažėjus žmonės nepuola valgyti žymiai daugiau daržovių, o augintojai patiria skausmingų nuostolių.

Nenupirktos ir gendančios daržovės paprastai yra užariamos laukuose ar kitaip sunaikinamos, kai augintojui nebeapsimoka nuimti jų derlių.

„Iki šiol įtempta situacija buvo Europos žalumyninių salotų rinkoje, pavyzdžiui, dalis salotų buvo užarta ir tokiu būdu bent patręšti laukai. Suvartojimo vien didesne kaina negali padidinti, pavyzdžiui, jei kopūsto galva bus ne 1 Lt, o 0,5 Lt, dvigubai daugiau jo gi nesuvalgysi, tad nėra ką su pertekliumi daryti, – sako Z. Cironkienė. – Daržovės yra jautrus produktas sandėliavimui, jos turi būti parduodamos tada, kada tam yra laikas. Jų negalima sandėliuoti kaip grūdų.“

Lietuva suvartojamų daržovių užsiaugina pakankamai, tačiau net ir tokios daržovės kaip morkos, kurias galima išlaikyti iki naujo derliaus, kai kuriais laikotarpiais yra patrauklesnės iš svetur: pavasarį mieliau perkamos šviežios atvežtinės morkos, nei per žiemą laikytos lietuviškos.

Alternatyvos Lietuvos augintojams negausios: arba mėginti konkuruoti su lenkais, olandais ir belgais bei taikytis į Rumunijos ir Bulgarijos rinkas, arba didinti daržovių perdirbimą ir jas siūlyti Azijos rinkai. Tačiau abiems alternatyvoms įgyvendinti prireiks laiko.

Be to, Z. Cironkienė primena, kad artėja ir sausros grėsmė – jau dabar Lietuvos augintojai baigia išnaudoti turimus vandens rezervus.

„Jeigu užsitęs sausra, tai nebus ir derliaus, vadinasi, nebūtume turėję, ką eksportuoti. Kol kas augintojų nuotaikos niūrios: viena vertus bijoma pertekliaus, kita vertus – sausros“, – sako ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...