captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šėlstančio klimato kaina: Lietuvos laukuose nebeliks rapsų

Ūkininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – dėl nepastovaus klimato, vis dažniau pražudančio jų derlių, nepaliaujamai brangsta pasėlių draudimo įmokos. O štai daržovių auginimas laikomas tokia rizikinga veikla, kad jų iš vis niekas nedraudžia. Galiausiai specialistai konstatuoja, kad yra viena augalų rūšis, kurios laikui bėgant  auginti gali tiesiog neapsimokėti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ūkininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – dėl nepastovaus klimato, vis dažniau pražudančio jų derlių, nepaliaujamai brangsta pasėlių draudimo įmokos. O štai daržovių auginimas laikomas tokia rizikinga veikla, kad jų iš vis niekas nedraudžia. Galiausiai specialistai konstatuoja, kad yra viena augalų rūšis, kurios laikui bėgant  auginti gali tiesiog neapsimokėti.

Siūloma dėl šalčio nebedrausti

Lietuvoje ūkininkų pasėlius draudžia tik vienintelė įmonė – „Vereinigte Hagel“ filialas ,,VH Lietuva“. Visos kitos draudimo kompanijos jau keletą metų su ūkininkais nenori turėti jokių reikalų, kadangi gamta jiems nuolat iškrečia pačių įvairiausių pokštų.

„VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas GRYNAS.lt teigė, kad 2008 – 2009 metais iš principo pasėlių draudimas buvo privalomas tiems, kurie norėjo gauti Europos Sąjungos paramą. 2010 metais šio reikalavimo nebeliko.

Pasidomėjus, kokias rizikas įmonė draudžia, pašnekovas sakė, kad yra keturi paketai, kuriuos ūkininkas gali pasirinkti: „Galima apsidrausti vien tik nuo krušos. Antras paketas toks: kruša, audra, liūtis. Trečias paketas – kruša, liūtis, audra, iššalimas. Ketvirtas paketas – kruša, audra, liūtis, iššalimas ir stichinė sausra. Iš viso draudžiamos penkios rizikos.“

A. Navickas tikino, kad žemdirbiai labiausiai jaudinasi dėl iššalimo. Tačiau pašnekovas linkęs manyti, kad didžiausia rizika kyla vasarą. „Jeigu rudenį pasėliai iššąla, juos galima atsėti, nors ir padidėja kaštai. O netikėtai laukus užklupusi vasarinė liūtis reiškia derliaus praradimą. Derliaus išgelbėti jau nebepavyks“, – dėstė draudikas.

Po itin dažnų pasėlių iššalimo draudimo bendrovės nutarė pakelti tarifus, kadangi verslininkai dirbti nuostolingai nenori. „Draudikai mano, kad tos rizikos reikia iš viso atsisakyti. Jeigu įmokų tik 8 mln., o išmokų – 56 mln. Lt, akivaizdu, kad kažkas negerai. Draudimo bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – teigė pašnekovas, pridėjęs, kad valstybė dengia iki 50 proc. draudimo sumos.
Visgi, jo teigimu, klimatas vis žiaurėja, todėl anksčiau galiojusios taisyklės šiandien jau nebetinka. Vyras teigė, kad 2008 metais, kai įmonė pradėjo savo veiklą, paskutinis masinis pasėlių iššalimas užfiksuotas 1996 metais. O dabar, pasak draudiko, per penkis metus šiaurinėje Lietuvos dalyje pasėliai iššalo tris kartus.

Nuostolingiausia auginti daržoves

Pasidomėjus, kas iššąla dažniausiai, A. Navickas paminėjo rapsus. „Apskritai anksčiau javų iššalimas buvo pastebimas kartą per 10 ar 20 metų, rapsų dažniau – kartą per penkerius metus. Bet dabar ši taisyklė visiškai nebetinka. Anksčiau žemdirbiai sakydavo, kad javai, ypač lietuviški, neiššąla, bet šiemet iššalimas buvo labai stiprus. Taip pat 2008 metais visi sakė, kad kruša nepavojinga, o dabar ji užklumpa vis dažniau. Tai ypač pavojinga smulkiesiems žemdirbiams. Laukas per 10 minučių gali pavirsti koše“, – aiškino draudikas, pridėjęs, kad pasėlius dažniau draudžia stambieji ūkininkai.

Galiausiai jis atskleidė, kad žalą patyrusiam žemdirbiui kitą kartą draudimas kainuoja brangiau.

Paprašytas įvardyti didžiausią ūkininkui išmokėtą sumą, draudikas sakė, kad didžiausia išmoka siekė 6 mln. Lt. O šiemet dėl iššalimo labiausiai nukentėjęs žemdirbys gavo 1 mln. 200 tūkst. kompensaciją. Tačiau dažniausiai pasitaikančios išmokos dydis svyruoja nuo 100 iki 300 tūkst. Lt. Kita vertus, kai kuriais atvejais kompensacija siekia vos keliasdešimt tūkstančių litų.

Ką auginant didžiausia rizika sulaukti nemalonių gamtos pokštų? A. Navickas pirmiausia paminėjo daržoves: „Rizikingiausia auginti daržoves – jos nedraudžiamos. Rapsai labai jautrūs šalčiams. Bet javai šiemet iššalo stipriau nei rapsai. Šiemet tai nuostolingesnė rūšis. Dažniausiai draudžiami javai ir rapsai. Tai sudaro 95 proc. visų apdraustų pasėlių. Bet ir ankštiniai augalai pradėti dažniau drausti. Šiaip rizikingiausia auginti rapsus. Apskritai klimato kaita labai stipriai veikia žemės ūkį.“

Išmokos žemdirbiams didėja

Žemės ūkio ministerija GRYNAS.lt teigė, kad nėra kitos priemonės, galinčios apsaugoti pasėlius, kaip tik jų draudimas. „Pasėlių draudimas – tai vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo galimų gamtos išdaigų, todėl valstybė skatina ūkininkus draustis kompensuodama dalį draudimo įmokų. Pagal išankstinius duomenis, 2014 m. apsidraudė 578 žemės ūkio veiklos subjektai. Jie apdraudė beveik 200 tūkst. ha“, – informavo Žemės ūkio ministerijos atstovė Božena Zaborovska.

Anot jos, tiek apdrausti pasėlių plotai, tiek apsidraudusiųjų skaičius kasmet svyruoja. „2013 metais 444 žemės ūkio veiklos subjektai apdraudė 152 tūkst. ha. Daugiausia augalus draudė 2009 m. – 967, 2011 m.– 834 žemės ūkio veiklos subjektai. Didžiausias apdraustas plotas buvo 2011 m. – 270 tūkst. ha“, – dėstė specialistė, pridūrusi, kad ateityje klimatas keisis ne žemdirbių naudai.

Ji teigė, kad Žemės ūkio ministerija kompensuoja draudimus už augalus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos nuo stichinių nelaimių ar nepalankių klimato sąlygų, tokių kaip šalna, sausra, speigas, ledas, lietus, kruša. Šiuo metu nei augalų rūšys, nei didžiausias draudžiamas plotas neribojami. Iš valstybės biudžeto kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų.

Kaip keičiasi kompensacijų skaičius? 2013 m. žemės ūkio veiklos subjektams išmokėta 6,2 mln. draudimo įmokų kompensacijų. Tai dvigubai daugiau negu 2008 m. (3,0 mln. litų), kai ,,VH Lietuva“ pradėjo dirbti Lietuvoje. Daugiausia draudimo įmokų kompensuota 2011 m. – 16,3 mln. litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...