captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį išaugo 3 proc.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 31,316 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su antruoju 2013 m. ketvirčiu, padidėjo 3 procentais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 31,316 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su antruoju 2013 m. ketvirčiu, padidėjo 3 procentais.

Daugiausiai įtakos BVP augimui turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba, transportas ir saugojimas, taip pat didmeninė ir mažmeninė prekyba, pranešė Statistikos departamentas.

Kaip pastebi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, Lietuvos BVP pagaliau pasiekė prieš krizę regėtas aukštumas: „Išsigydyti krizės žaizdas užtruko net šešerius metus, tačiau Lietuvai tokį rezultatą pavyko pasiekti pirmajai iš Baltijos šalių“.

Ekonomistės teigimu, panašu, kad vidaus paklausa, tai yra namų ūkių ir vyriausybės vartojimas bei investicijos, išliko pagrindiniu ekonomikos varikliu.

„Dėl Rusijos – Ukrainos konflikto išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui regione, gyventojų lūkesčiai pablogėjo. Tačiau tai kol kas nenuslopino noro daugiau vartoti – mažmeninė prekyba per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,1 procentų.

Sparčiausiai augo prekyba ne maisto prekėmis – baldais, apšvietimo įranga ir kitomis namų ūkio prekėmis, garso ir vaizdo įranga, drabužiais. Pajamas sparčiai augino ir maitinimo įmonės. Visa tai iliustruoja, kad mažėjant nedarbui ir augant darbo užmokesčiui, šalies gyventojai gali sau leisti įsigyti vis daugiau ne pirmo būtinumo bei geresnės kokybės prekių“, – teigia L. Galdikienė.

Anot SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, lemiamomis kliūtimis ekonomikai kol kas netapo nei Rusijos ar kitų prekybos partnerių patiriami ūkio sunkumai, nei su atskiromis problemomis (pavyzdžiui, kritusiomis naftos perdirbimo maržomis Europoje arba aukštomis gamtinių dujų kainomis) susiduriančios stambios įmonės, nei besiniaukstančios vartotojų nuotaikos.

„Pagrindiniu ūkio amortizatoriumi antrąjį 2014 m. ketvirtį buvo investicijų ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas. Statistikų vertinimais, minėtu laikotarpiu smarkiausiai ūgtelėjo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Šiemet nekilnojamojo turto rinka galiausiai išjudėjo iš sąstingio taško, kuriame buvo įstrigusi kone penkerius metus.

Postūmį suteikė ne tik gyventojų lūkesčiai, jog įvairūs nekilnojamojo turto objektai brangs (dėl euro įvedimo, leidimo parduoti žemę užsieniečiams ar tiesiog dėl įsitikinimo, kad „butai brangs“), bet ir gerėjanti namų ūkių bei įmonių finansinė padėtis. Šie veiksniai įpūtė daugiau gyvybės pastaraisiais metais infrastruktūros projektais plėtrą maitinusiam statybos sektoriui. Kita vertus, nekilnojamojo turto rinkos, statybų ir investicijų atsigavimas tebėra palyginti nuosaikus ir toli gražu neprilygsta prieš krizę buvusiam veiklos mastui“, – rašoma V. Tauraitės komentare.  

Anot analitikės, terpė vartojimo plėtrai šiuo metu yra palanki: „Auga realus darbo užmokestis ir perlaidų iš užsienio suma, infliacija yra itin žema, daugiau laisvų pinigų gyventojams rudenį ir žiemą paliks pigsianti šilumos energija, maždaug už pusmečio bus keliama MMA. Dalį vartotojų daugiau pirkti skatina ir būsimas euro įvedimas, nerimaujant, jog kainos po to didės. Bene vienintelis šešėlis, krentantis ant vartojimo perspektyvų, yra kai kurių gyventojų noras taupyti juodai dienai, baiminantis euro įvedimo pasekmių ar geopolitinių konfliktų gilėjimo.“

„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės L. Galdikienės manymu, visgi pablogėję įmonių, ypač iš pramonės ir paslaugų sektorių, bei vartotojų lūkesčiai dėl ateities gali sulėtinti vartojimo augimą bei pakoreguoti įmonių investicinius planus antrąjį šių metų pusmetį.

„Tačiau svarbu suprasti, kad kol kas fundamentalių priežasčių daug lėtesniam šalies ekonomikos augimui nėra, o prastesni lūkesčiai yra daugiausia nulemti baimių dėl tolesnės konflikto Ukrainoje eigos, naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir galimų atsakomųjų Rusijos veiksmų“, – tvirtina L. Galdikienė.

SEB banko vyriausiosios analitikės V. Tauraitės teigimu, artimoje ateityje tikrai ne viskas eisis kaip sviestu patepta.

„Susirūpinimą kelia kai kurių svarbių eksporto rinkų visų pirma, Rusijos ir kitų Rytų valstybių, padėtis. Tikėtina, kad antroje metų pusėje eksportas į Rusiją nukentės labiau negu metų pradžioje dėl silpnos šios šalies ekonomikos ir pradėjus galioti griežtesnėms Vakarų sankcijoms, net jei tarptautiniai konfliktai toliau neaštrėtų. Įmonės, dirbančios su Rusija, dažnai sakosi jau parengę planą B, kuriam, žinoma, pasitarnautų ir prognozuojamas Vakarų Europos bei kai kurių Skandinavijos šalių ekonomikos augimas.

„Orlen Lietuvos“ veikla antrąjį ketvirtį taip pat, ko gero, pagyvėjo tik laikinai. Optimizmo neteikia aukštas struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, galintis tapti vienu iš ūkio plėtrą ribojančių veiksnių. Teigiama euro įvedimo įtaka ekonomikai labiau pasireikš vidutiniu laikotarpiu, o artimiausiu metu įmonės kaip tik patirs papildomų išlaidų, ypač finansų ir prekybos sektoriuose“, –  mano V. Tauraitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...