captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES pagalbos dėl kiaulių maro Lietuva prašys kartu su trimis kaimynėmis

Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui, Vyriausybė telks jėgas ir kartu su Latvija, Estija bei Lenkija prašys Europos Sąjungos (ES) pagalbos. Kitą trečiadienį Vilniuje planuojamas 4 šalių žemės ūkio ministrų ir veterinarijos tarnybos vadovų susitikimas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui, Vyriausybė telks jėgas ir kartu su Latvija, Estija bei Lenkija prašys Europos Sąjungos (ES) pagalbos. Kitą trečiadienį Vilniuje planuojamas 4 šalių žemės ūkio ministrų ir veterinarijos tarnybos vadovų susitikimas.

„Susitikimas derinimas, preliminariai atvyks visi ministrai ir veterinarijos tarnybos vadovai. Turime apsitarti, ko turime prašyti Europos Sąjungos, kaip spręsime afrikinio kiaulių maro problemą“, – BNS sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Jo teigimu, bus aptariamas klausimas dėl europinės paramos, tačiau kol kas neaišku, kiek lėšų bus prašoma.

Anot ministrės, maro plitimas rodo, jog situacija yra rimta. V. Baltraitienės teigimu, antros užkrato bangos Lietuva gali sulaukti rudenį, kai šernai iš Baltarusijos kukurūzų laukų sugrįš į Lietuvos miškus.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad Lietuva vėl kels klausimą dėl tvoros su Baltarusija, nors jis yra iš dalies pavėluotas.

„Dabar Europa kasdien patiria apie 4 mln. eurų nuostolų dėl prekybos su Rusija ribojimų. Tvora būtų kainavusi pigiau ir būtų sustabdžiusi užkrato plitimą iš Baltarusijos, iš kurios mes negauname informacijos apie užkratą“, – BNS sakė jis.

V. Baltraitienė sakė, kad Lietuva šią problemą bandys spręsti kartu su kitomis šalimis.

„Problemą bandysime spręsti kartu. Nežinau, kodėl Europos Sąjunga į afrikinį kiaulių marą pažiūrėjo gana vangiai. Galbūt manė, kad kritus porai šernų sugebėsime susitvarkyti? Tačiau Lietuvos siena su Baltarusija yra 700 kilometrų ilgio, o medžiotojai sako, kad dalis šernų iš Lietuvos dabar gali ieškoti maisto Baltarusijos kukurūzų laukuose ir atgal į miškus grįžti rudenį“, – sakė žemės ūkio ministrė.

J. Milius statyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis maro židinys, tačiau su tuo nesutiko EK. Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora iki šiol buvo brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su užkratu priemonė.

Europos Komisija (EK) Lietuvai pernai skyrė 1,948 mln. eurų (6,73 mln. litų) paramos kovai su maru. Tai buvo tik dešimtadalis sumos, kurios jau nuo 2013-ųjų pabaigos prašė Lietuva (20 mln. eurų).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close