captcha

Jūsų klausimas priimtas

Komercinių bankų įkainių tyrimas: klientai mokėtų mažiau, jei vengtų grynųjų

Komerciniai bankai daugiausia sąnaudų patiria vykdydami popierinius piniginius pervedimus ir tvarkydami grynuosius pinigus, o daugiausia uždirba pervesdami eurus.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Komerciniai bankai daugiausia sąnaudų patiria vykdydami popierinius piniginius pervedimus ir tvarkydami grynuosius pinigus, o daugiausia uždirba pervesdami eurus.

Gyventojai už paslaugas mokėtų mažiau, jei vis dažniau grynųjų pinigų operacijas iškeistų į e. bankininkystę. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, ištyręs devynių komercinių bankų įkainius bei jų pagrįstumą.

Kredito įstaigų finansiniai duomenys atskleidžia, kad tirtų paslaugų (mokėjimo kortelių išdavimas, aptarnavimas, pervedimai litais, eurais, grynųjų pajamų priėmimas ir išdavimas, tiesioginis debetas) pajamos ir tiesioginės išlaidos bankams atsipirko su kaupu.

Bankų pajamos iš minėtų paslaugų siekė 481,9 mln. litų, o tiesioginės sąnaudos 428,6 mln. litų. Netiesioginių sąnaudų turėta 151,4 mln. litų.

Lietuvos bankas, ištyręs kredito įstaigų paslaugų įkainius ir sąnaudas, skelbia, kad brangiausiai bankams atsieina grynųjų pinigų tvarkymas. Tyrime dalyvavusių komercinių bankų pajamos siekė 90,4 mln. litų, o sąnaudos 128,6 mln. litų (tiesioginių) ir 40,2 mln. litų (netiesioginių).

Viena operacija bankomatuose bankams vidutiniškai kainuoja 1,07 lito (0,93 lito – tiesioginės sąnaudos ir 0,14 lito – netiesioginės).

Išduodami ir aptarnaudami debeto korteles bankai surinko 101,9 mln. litų ir patyrė 102 mln. litų tiesioginių bei 33,1 mln. litų netiesioginių sąnaudų. Dirbdami su kredito kortelėmis pritraukė 79,2 mln. litų pajamų ir patyrė 61,4 mln. litų tiesioginių ir 18,9 mln. litų netiesioginių sąnaudų.

Viena operacija debeto kortele bankui kainuoja vidutiniškai 1,46 lito (1,1 lito tiesioginės ir 0,36 lito netiesioginės sąnaudos). Kredito kortelių sąnaudos bankams daug skausmingesnės: vienos operacijos kaina siekia 10,2 lito (7,8 lito – tiesioginės ir 2,4 lito – netiesioginės).

Lietuvos bankas pabrėžia, kad popieriniai pervedimai litais bankams neša nuostolį, o elektroniniai – pelną.

Atliekant elektroninius pervedimus litais bankai sulaukė 108 mln. litų pajamų ir patyrė 55,7 mln. litų tiesioginių ir 28,6 mln. litų netiesioginių išlaidų. Tuo metu popierinių pervedimų litais pajamos siekė 27,6 mln. litų, o sąnaudos 38,6 mln. (tiesioginių) ir 0,9 mln. (netiesioginių) litų.

Centrinis bankas teigia, kad tiesioginis debetas yra perspektyvi paslauga, tačiau neišnaudota iki galo. Už tiesioginį debetą bankų pajamos siekė 8,4 mln. litų, o tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos atitinkamai 14,3 mln. ir 5,6 mln. litų.

Lietuvos bankas teigia, kad bankų įkainius sumažinti padėtų komercinių bankų veiklos optimizavimas (sąnaudų mažinimas, paslaugų struktūros optimizavimas, pažangių mokėjimo priemonių skatinimas). Taip pat klientai mažiau už bankų paslaugas mokėtų, jei ir toliau būtų skatinamas skaidrumas ir konkurencija (tolesnis įkainių viešinimas, daugiau rinkos žaidėjų, siūlomi alternatyvūs mokėjimo būdai – e. pinigai, mobilieji mokėjimai, tolesni rinkos tyrimai) bei keistųsi mokėtojų įpročiai (klientai daugiau naudotųsi el. paslaugomis).

Lietuvos banko tyrime buvo analizuojami „Citadelės“,DNB, Medicinos banko, AB SEB, Šiaulių banko, Ūkio banko, Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus teikiamos paslaugos ir jų įkainiai.

www.DELFI.lt  
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...