captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar du ekonominiai svertai paveikti Rusiją

Sankcijų, kurios galėtų sustabdyti Rusiją Ukrainos konflikte, dar yra mažiausiai dvejuose sektoriuose, vardija ekonomistai. Jei jos būtų pritaikytos, poveikio neišvengtų ir Vakarų šalys, o efektas – neaiškus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl griežtesnės sankcijos dar netaikomos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sankcijų, kurios galėtų sustabdyti Rusiją Ukrainos konflikte, dar yra mažiausiai dvejuose sektoriuose, vardija ekonomistai. Jei jos būtų pritaikytos, poveikio neišvengtų ir Vakarų šalys, o efektas – neaiškus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl griežtesnės sankcijos dar netaikomos.

298-ių Malaizijos oro linijų keleivių žūtis dar labiau paaštrino Rusijos ir Vakarų šalių santykius: nekaltų žmonių mirtys Ukrainos konflikto metu sulaukė daugelio pasaulio šalių vadovų reakcijos. Ekonomistai vardija, jog Rusijos elgesį Ukrainos įvykių kontekste gali pakeisti sankcijos finansų ir energetikos rinkose, tačiau įvardija, kas smūgiuotų efektyviau.

„Pats liūdniausias scenarijus yra visiškas prekybos santykių nutraukimas – prekybos embargas tikrai suduotų milžinišką smūgį Rusijos ekonomikai, tačiau paveiktų ir Vakarų ūkius, todėl jo bandoma išvengti tiek Rytų, tiek Vakarų šalys“, – komentuoja DNB Vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, pridurdama, kad pagal naftos produktų gamybą per dieną Rusija yra pirmoje vietoje pasaulyje, o pagal dujų gamybą – 5-oje.

Ji vardija, jog iš Rusijos į Europos Sąjungą (ES) ateina trečdalis reikalingo dujų kiekio, tačiau vertinant iš Rusijos perspektyvos, ES atitenka 63 proc. visų dujų eksporto, t.y. 106 mlrd. kub. m dujų, kai į kitą pagal dydį rinką – Kiniją – keliauja šiek tiek daugiau nei 40 mlrd. kub. m.

„Rusijoje energetikos eksportas visoje eksporto struktūroje užima daugiau nei du trečdalius: 66 proc. sudaro nafta, dujos ir naftos produktai. Naftos ir dujų eksportas sudaro apie 18 proc. Rusijos BVP. Kitų Rusijos eksporto prekių konkurencingumas mažėjo ir per pastarąjį dešimtmetį susitraukė nuo 20 proc. nuo BVP iki 9 proc.“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau ėmusis tokių sankcijų nukentėtų ir ES šalys, neturinčios alternatyvų energetiniams Rusijos resursams, tai – Baltijos šalys, Suomija ir Bulgarija. Be to, Čekija, Slovakija ir Slovėnija importuoja daugiau nei 50 proc. jiems reikalingo dujų kiekio iš Rusijos.

ES atsisakius prekybos su Rusija, pastarajai reikėtų ieškoti, kuo pakeisti iš Europos atvežamų 20 proc. visų įrengimų, 14 proc. transporto priemonių ir 10 proc. maisto ir žemės ūkio produktų.

„ES struktūroje Rusijos svoris nėra labai didelis, tad kaip regionui tai nebūtų labai didelis smūgis, – mano ekonomistė. – Tačiau kol kas matyti, kad ekonominis interesas veikia labiau ir, susidaro įspūdis, kad ES viršūnės mano, jog vilkinant procesą sprendimas ateis savaime. Sunku nuspręsti, kada reikšmingesnis žingsnis bus žengtas, bet akivaizdu, kad jo reikia, nes pasaulis išgyvena didelį technologinį ir moralinį progresą, o matyti, kaip žmonės miršta dėl tokių žemų tikslų yra labai keista.“

Sankcijų yra ir daugiau

Ekonomistai sako, jog kol kas Rusijai taikytus ribojimus galima pavadinti kosmetiniais. Visgi, svarbu, jog priimtomis sankcijomis siekiama paveikti Kremliui artimus asmenis, komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Selektyviomis sankcijomis, nukreiptomis į atskiras įmones ar asmenis, turbūt norima ne paralyžiuoti Rusijos ekonomiką, bet daryti netiesioginį spaudimą Kremliui. Būtent labiausiai pažeisti Kremliui artimi asmenys, gali tapti svarbiu derybų instrumentu, padedančiu įtikinti V. Putiną, kad dabartiniu keliu toli eiti gali būti labai nenaudinga“, – mano N. Mačiulis.

Jo nuomone, daug didesnis šokas Rusijos finansų sektoriui ir visai ekonomikai būtų koordinuotas JAV ir ES sprendimas, pavyzdžiui, uždrausti visiems Rusijos bankams sudaryti sandorius JAV ir Europos finansų rinkose.

„Tačiau tokio pobūdžio sankcijų tikimybė net ir po Malaizijos lėktuvo katastrofos išlieka gana maža. Tai rodo ir penktadienio JAV prezidento Barako Obamos kalba – kalbėdamas apie praėjusią savaitę pritaikytas naujas sankcijas Rusijai, jis pabrėžė ne sankcijų įtaką šiai šaliai, o tai, kad jų įtaką JAV ir likusiam pasauliui bus minimali. Kitaip sakant, sustabdyti Rusiją yra svarbu, be ne mažiau svarbu yra ir nepakenkti likusio pasaulio perspektyvoms“, – dėsto N. Mačiulis.

Pasak jo, yra pagrindo baimintis, jog ėmusis platesnių sankcijų, kurios paveiks Vakarų pasaulį, jos neduos rezultato, o Vladimiras Putinas neatsitrauks ir nepripažins pralaimėjimo.

„Pasirinkta strategija ne užspausti jį į kampą, bet palikti galimybę atsitraukti nepuolant veidu į purvą. Panašu, kad Vakarų valstybės diplomatijos kelią mato kaip mažiausiai rizikingą, nors ir galintį labai daug kainuoti, kuo galėjome įsitikinti praėjusią savaitę, – teigia N. Mačiulis. – Manau, kad Vakarų valstybių strategija yra nekovoti su Rusija jos komforto zonoje jai patogiais metodais – jėga, teroru, melu. Todėl ir pasirinktas diplomatijos „ginklas“.

Gali prispausdinti rublių, bet eurų ir dolerių – nepripieši

Atkreipti dėmesį į Rusijos prieigą prie tarptautinių finansų ir kapitalo rinkų siūlo ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas ir prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, prasminga toliau raginti privačias ES šalių bendroves atsisakyti bendrų verslo su Rusija arba projektų Rusijoje, griežtai stabdyti tarpvalstybinius projektus, padedančius Rusijai įgyvendinti savo energetinius interesus Europoje ir didinančių jos priklausomybę nuo rusiškų išteklių eksporto. „Kraštutinis žingsnis „uždaryti“ eksportą į Rusiją turėtų nevienareikšmių pasekmių pačiai Europai, kadangi jos importo iš Rusijos struktūroje vyrauja energetiniai ištekliai, kurių neįmanoma pakeisti alternatyvomis iš kitų šalių, kol nepertvarkyta visa infrastruktūra. Tai ne kartą pripažino Vokietijos ir kitų ES šalių politikai. Deja, nemažai daliai iš Europos į Rusiją įvežamų prekių šiandien įmanoma rasti substitutų, kad ir kaimyninėje Kinijoje. Be to, fizinis Europos prekybos su Rusija suvaržymas leistų šios šalies valdžiai „parduoti“ savo gyventojams skriaudžiamos ir ujamos Rusijos idėją bei leistų pateisinti pastaruoju metu ir taip ryškias protekcionizmo apraiškas ekonominėje politikoje“, – kodėl sankcijos dar netaikomos paaiškina G. Nausėda.

Ekonomistas įsitikinęs, kad skaudžiausia ir jautriausia Rusijos ekonomikos vieta šiuo metu yra jos finansinis nestabilumas, kai iš šalies paniškai bėga kapitalas, krenta akcijų kursai, nuvertėja rublis.

„Būtų daugiausia prasmės ir kirsti būtent per jį. Rusija gali papildomai prisispausdinti rublių, tačiau ji negali „prisipaišyti“ eurų ar dolerių. Atbaidančiai veiktų ir priemonės, kurios padidintų globalinę naftos pasiūlą ir sumažintų pasaulines naftos kainas bei tuo pačiu apribotų naftos dolerių į Rusiją srautą. Žinoma, tokioms priemonėms reikia OPEC šalių palaiminimo“, – teigia G. Nausėda.

Jo nuomone, iki šiol Europa rinkosi kompromisinį kelią neeskaluoti ekonominio konflikto su Rusija, bet dabar matyti, kad tokia politika turi ribas.

„Neturėdama visų ekonominio poveikio Rusijai svertų savo rankose, ES privalo kalbėti vienu balsu, pirmiausia netoleruoti minkštos ar net susitaikėliškos atskirų šalių laikysenos Rusijos atžvilgiu, ir glaudžiau koordinuoti savo veiksmus su JAV“, – mano G. Nausėda.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...