captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po lėktuvo katastrofos – dar vienas smūgis Ukrainos ekonomikai

Vežėjo „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofa, kai dėl išpuolio prieš civilius žuvo 298 žmonės, gresia tragedija visai Ukrainai. Apleidžiamos žemės ir stagnuojančios šalies ekonomikos laukia dar vienas skaudus smūgis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vežėjo „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofa, kai dėl išpuolio prieš civilius žuvo 298 žmonės, gresia tragedija visai Ukrainai. Apleidžiamos žemės ir stagnuojančios šalies ekonomikos laukia dar vienas skaudus smūgis.

Aviacijos ekspertai komentuoja, jog uždarius Rytų Ukrainos oro erdvę dėl nekontroliuojamų išpuolių, net ir konfliktą išsprendus, skrydžių bendrovės jos vengs.

Ketvirtadienį „Malaysia Airlines“ lėktuvas, skridęs reisu MH-17, buvo numuštas Ukrainos oro erdvėje, iškart po to Rytų Ukrainos oro erdvė buvo uždaryta.

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Joris Gintilas paaiškina, jog tai reiškia, kad ten dėl saugumo sumetimų draudžiamas civilinių lėktuvų eismas: tiek keleivinių, tiek krovininių.

„Iš Lietuvos skrydžiai pro Donecko sritį nėra vykdomi, tačiau maršrutas Vilnius – Kutaisis (Gruzijoje – DELFI) eina pakankamai arti to regiono, gali būti, kad skrydžių kompanija priims sprendimą daryti didesnį lankstą“, – svarsto J. Gintilas.

Specialistas dėsto, jog ataka prieš keleivinį lėktuvą yra labai retas atvejis: iki šiol 10 km aukštis teritorijoje buvo priskiriamas prie saugių, nes atakos Ukrainos rytinėje dalyje vyko tik prieš žemiau skrendančius naikintuvus ar kitą karinę techniką.

„Kyla klausimų, kodėl oro erdvė nebuvo uždaryta anksčiau, kai karts nuo karto ten buvo numušami naikintuvai ir kitas karinis transportas. Antra vertus, tai vykdavo daug mažesniame aukštyje, tačiau įvykiai rodo, kad ir 10 km aukštis nėra saugus, – komentuoja J. Gintilas. – Jeigu valstybėje nekontroliuojamos grupės valdo ginklus, kurie gali numušinėti orlaivius saugiame 10 km aukštyje, kuriame galėjo būti naudojama tik griežtos panaudojimo kontrolės ginkluotė, gali kilti minčių, jog oro transportas nėra apsaugotas nuo tokių atakų.“

Anot jo, tai veikiausiai paskatins skrydžių bendrovių imtis papildomų saugumo priemonių ir vengti Ukrainos, net kai aktyvus konfliktas bus išspręstas.

„Manau, kad ilgą laiką civilinės aviacijos lėktuvai šią teritoriją rinksis apskristi. Ekonominiu aspektu tai reiškia, kad Ukrainos biudžetas, oro eismo paslaugų teikėjai negaus pajamų už maršrutus virš savo teritorijos. Manau, kad skrydžių bendrovės pakankamai ilgą laiką šią teritoriją matys kaip nesaugią ir jos vengs“, – tolesnių įvykių scenarijų dėlioja J. Gintilas.

Specialistas įsitikinęs, jog dabar yra priimtos visos reikalingos atsargumo priemonės: virš teritorijos, kuri yra nesaugi, skrydžiai nevyks. Be to, kol kas turi pavyks nedidinant sąnaudų, skrydžio laiko ir bilietų tarifų regiono vengti.

Ryšiai su Azija – žlugdomi

Lietuvos ambasados Kijeve komercijos atašė Rimantas Šėgžda pastebi, kad ši nelaimė Ukrainai kirs skaudžiai, ypač vertinant komercinius ryšius su Azija.

„Lėktuvais Ukrainos prekyba vyko su tolimesnėmis Azijos šalimis, naudojant tokias skrydžių bendroves kaip „Malaysia Airlines“. Manau, katastrofa Ukrainos ir Azijos prekybą paveiks iš esmės, nežinau, kuo bus pakeistas oro transportas“, – sakė R. Šėgžda.

Pasak jo, turizmo sektorius Ukrainoje jau sumenko anksčiau nei įvyko tragedija: pavyzdžiui, turai Odesoje buvo atšaukti. Tačiau būtinasis susisiekimas oru išliks.

„Mes į Lietuvą skraidome su Ukrainos avialinijomis, ukrainiečiai patys ir toliau, žinoma, į Kijevą skraidys, nes Rytų regionas – toli. Komercinių santykių tarp Lietuvos ir Ukrainos tai nepaveiks, nes tarpvalstybinė prekyba organizuojama geležinkelių ir automobilių transportu. Į Ukrainą vežame naftos ir  maisto produktus, baldus“, – vardijo jis.

R. Šėgžda viliasi, kad dėl kraupios ketvirtadienio tragedijos bus aktyviau kovojama su Ukrainoje veikiančiais teroristais.

Aviacijos profesorius nustebęs: apie lėktuvą žinojo visi

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas įsitikinęs, jog apie civilį keleivinį lėktuvą žinojo visos aviacijos tarnybos, tad sunku suvokti, kodėl jis buvo numuštas.

„Keleiviniai lėktuvai yra numušami labai, labai retais atvejais, nes apie tai, kad skrenda civilinis lėktuvas, žino visi: ir ukrainiečiai, ir rusai. Toks lėktuvas iš anksto paduoda skrydžio planą, iš anksto yra žinoma, kur jis skris kurią sekundę, o skrydžių valdymo tarnybos mato, kur ir kada jis yra. Jeigu tai kvalifikuotos ir sąžiningos karinės tarnybos, jos niekada keleivinio lėktuvo nenumuš, nes jis nieko bendro su kariniais veiksmais neturi net ir karo atveju“, – argumentuoja J. Stankūnas.

Pasak jo, tokį išpuolį galima apibūdinti kaip „šaudymą į bet ką, ką pamačiau“.

„Tarptautiniu mastu gali būti imtasi priemonių ir apribojimų, jei valstybė bus nustatyta kaltininke – ji gali būti įtraukta į juoduosius sąrašus dėl skrydžių saugos ir labai dėl to nukentėti. Vežėjai taip pat yra įtraukiami į juoduosius sąrašus, jei jie neužtikrina skrydžių saugumo. Kol problemos neišsprendžiamos, oro transportas praktiškai yra paralyžiuojamas“, – apie galimas pasekmes kalba J. Stankūnas.

Priminė kitą lėktuvo tragediją Ukrainoje

Aviacijos ekspertai primena, jog panaši tragedija prieš daugiau nei dešimtmetį taip pat įvyko Ukrainoje.

2001 m. spalį virš Juodosios jūros karine raketa buvo numuštas iš Tel Avivo į Novosibirską skridęs Rusijos lėktuvas Tu-154 su 78 žmonėmis.

Dėl to žuvo Rusijos aviacijos kompanijos „Sibir“ lėktuvo keleiviai ir įgula.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Malaizijos lėktuvo katastrofa Ukrainoje

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...