captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suskystintų dujų terminalas greit bus, bet ar bus jame kam dirbti?

Pabaigtuvių terminas į kampą speičia Suskystintų gamtinių dujų terminalo statytojus. Į statybvietę atsiųstos papildomos darbininkų pajėgos. Premjeras Algirdas Butkevičius įpareigojo terminalo valdytoją – AB „Klaipėdos nafta“ skubos reikalaujančius sprendimus priimti nešaukiant akcininkų susirinkimo. Skubama suspėti iki gruodžio 3-iąją numatytos statybų pabaigos. Iki šios datos turi būti surinktas ir darbui apmokytas terminalo personalas. Tačiau „Klaipėdos naftos“ bendrovės vadovai neslepia: jie jau pavargo ieškoti reikalingų specialistų, kurių nėra.
„Klaipėdos naftos“ nuotr.
„Klaipėdos naftos“ nuotr.

Pabaigtuvių terminas į kampą speičia Suskystintų gamtinių dujų terminalo statytojus. Į statybvietę atsiųstos papildomos darbininkų pajėgos. Premjeras Algirdas Butkevičius įpareigojo terminalo valdytoją – AB „Klaipėdos nafta“ skubos reikalaujančius sprendimus priimti nešaukiant akcininkų susirinkimo. Skubama suspėti iki gruodžio 3-iąją numatytos statybų pabaigos. Iki šios datos turi būti surinktas ir darbui apmokytas terminalo personalas. Tačiau „Klaipėdos naftos“ bendrovės vadovai neslepia: jie jau pavargo ieškoti reikalingų specialistų, kurių nėra.

Žvalgosi „Orlen Lietuva“ darbuotojai

Neregėtas Klaipėdos uoste strateginis objektas reikalauja ir neįprastų žinių. Jas turinčių specialistų Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. O jų reikia net 50.

Terminalo operatorei bendrovei „Klaipėdos nafta“ tenka perorientuoti savus darbuotojus. Šiuo metu 11 jų jau yra perkvalifikuoti į SGD terminalo specialistus. Joje vietos dairosi ir neramumų krečiamos Mažeikių naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ personalas.

„Mažeikių naftos bendrovės  specialistus vertiname, ir atsiradus papildomam specialistų poreikiui, būtinai kviesime dalyvauti atrankose.

Tačiau reikia suprasti, jog Lietuva SGD terminalo projektą įgyvendina pirmą sykį istorijoje, todėl natūralu, jog nėra ir darbuotojų, kurie turėtų darbo tokiuose projektuose patirties.

Greitą personalo atranką riboja kompetencijų stoka specializuotose srityse“, – apie sunkumas renkant komandą pasakojo bendrovės „Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė.

Terminalo komandoje moterų – mažuma                                             

Pasak I. Milinienės, teko nemenkai paplušėti, kol buvo suburta  inžinierių technologų, kokybės valdymo atstovų, darbo ir aplinkos apsaugos, komercijos, teisės, ekonomikos ir dujų apskaitos specialistų komanda. Nemažai darbuotojų į Klaipėdą atvyko iš Vilniaus.

Tačiau komandos nariams dar tenka pereiti nelengvą apmokymų etapą. Darbo patirties dujų terminaluose neturi nė vienas. Žinias tenka gilinti lankant kitose šalyse jau pastatytus terminalus.

Į Klaipėdą vesti apmokymų kviečiami ir ekspertai iš užsienio. Kai kurie terminalo darbuotojai kvalifikaciją kelia mokydamiesi nuotoliniu būdu.

Kokiomis algomis į Klaipėdos uoste dygstantį terminalą viliojami darbuotojai, jų atranką vykdanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ nelinkusi atvirauti. Tik pamini, kad siūlomas rinkos sąlygas atitinkantis atlyginimas. Sukomplektuotoje baigiamoje komandoje 80 proc. – vyrai.

Klaipėdos universitetas ėmė ruošti dujų terminalų inžinierius

Klaipėdos universitetas tik dabar puolė koreguoti studijų programas ir ruošti dirvą būsimiems terminalo darbuotojams. Kadrų terminalui ruošimu labiausiai suinteresuotas daugiausia jūrinių specialybių absolventų išleidžiantis Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetas.

Fakulteto dekanė docentė Rima Mickevičienė prašymo parengti specialistų  iš „Klaipėdos nafta“ negavo, tačiau neabejoja, kad fakulteto absolventai netrukus taps geras masalas darbo rinkoje, kur dujų terminalo veiklą išmanančių specialistų visiškai nėra.

„Skubame praplėsti chemijos inžinerijos specialybės kursą. Situacija spaudžia mus į programą įtraukti discipliną apie dujų terminalus, jų veiklos principus ir pasaulinę praktiką. Rengiame ir naują magistratūros studijų programą. Dar nežinia, kaip ji vadinsis, tačiau skirta dujų terminalo specialistams rengti. Juos ketiname rengti susikooperavę su Vokietijos ir Švedijos universitetais“, – planus dėstė R. Mickevičienė.

Lietuviai liko už  borto

Suskystintų gamtinių dujų terminalui Korėjoje pastatytas laivas „Independence“ jau įplaukė į Raudonąją jūrą. Toliau jis turėtų plaukti per Sueco kanalą, Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyną, Šiaurės jūrą ir, įveikęs Baltiją, pasiekti Klaipėdą.

AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius R. Masiulis yra minėjęs, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, gamyklą su plaukiojančia dujų saugykla primenantį laivą tikimasi nusipirkti už likutinę vertę.

Norvegijos kompanijai „Hiogh LNG“ priklausančiame laive, kurį Lietuva 10 metų įsipareigojo nuomotis, dirbs 25 žmonių įgula. Jai vadovaus kapitonas iš Norvegijos.

Į savo komandą norvegas pasikvietė vien užsieniečius, tad Lietuvos specialistams liko darbo vietos numatytos tik už borto – ant terminalo platformų.

Tuomet, kai Lietuva perims šį laivą, prireiks dar vieno desanto kvalifikuotų specialistų lietuvių, išmanančių dujų saugyklos-laivo valdymą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...