captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip atskirti fiktyvią internetinę parduotuvę?

Sukūrę fiktyvias elektronines parduotuves, sukčiai bando nukopijuoti pirkėjų internetinės bankininkystės duomenis šiems atliekant tariamą mokėjimą. Tokio pobūdžio apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sukūrę fiktyvias elektronines parduotuves, sukčiai bando nukopijuoti pirkėjų internetinės bankininkystės duomenis šiems atliekant tariamą mokėjimą. Tokio pobūdžio apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.

„Internetu prekes ar paslaugas įsigyja kas trečias Lietuvos gyventojas ir tokiu pirkėjų aktyvumu bando pasinaudoti elektroniniai sukčiai. Klasikinis pavyzdys – žinomų gamintojų prekių siūloma įsigyti už labai žemą kainą. Susiviliojęs pasiūlymu pirkėjas lieka apgautas – prekė jo, žinoma, nepasiekia, o jam atliekant pavedimą gali būti nukopijuoti jo banko sąskaitos duomenys“, – pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.

Nukopijavę prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis sukčiai juos parduoda, perduoda bendrininkams arba patys apsiperka elektroninėse parduotuvėse, teigiama pranešime spaudai.

„Jei žmogus į banką kreipiasi nedelsdamas, neteisėtus pavedimus mes paprastai galime susekti ir padėti gyventojams susigrąžinti praprastus pinigus. Tačiau norint išvengti tokių stresinių situacijų, elektroninėse parduotuvėse apsipirkinėjantiems žmonėms visada patariame nepamiršti paprastų saugaus apsipirkimo taisyklių“, – teigia M. Montvilas.

„Swedbank“ elektroninės saugos ekspertas sako, kad prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Jei internetinės parduotuvės pavadinimas nieko nesako, verta pasiteirauti pažįstamų, paieškoti atsiliepimų internete. Veiklos istorijos neturinčius, nežinomus pardavėjus reiktų vertinti kritiškiau.

M. Montvilas taip pat primena, jog internetinę prekybą vykdantiems asmenims ar parduotuvėms bankai dažnai suteikia „Bank link“ paslaugą, kuri mokant už pirkinį pirkėją automatiškai nukreipia į interneto banko paskyrą. Prisijungus prie jos ir suvedus asmeninius identifikavimo duomenis, svetainėje automatiškai pasirodo jau paruošta mokėjimo forma. Tai papildomas įrodymas, kad parduotuvė yra patikima ir saugi.

Gyventojus sukčiai dažnai bando apgauti siūlydami jiems gerai žinomas aukštos kokybės prekes už labai žemą kainą. Paprastai prisidengiama nuolaidomis ar išpardavimu.

Besilankantiems internetinėse parduotuvėse pravartu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – elektroninių parduotuvių patikimumą ir saugumą įprastai patvirtina specialūs „3D Secure“, „Verified by Visa“ ir „MasterCard SecureCode“ logotipai, kuriuos galite rasti parduotuvių interneto svetainėse.

Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vartotojų teisių pažeidimus ir skelbia oficialų sąrašą, kuriame pirkėjai gali pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė neturi skundų dėl blogo aptarnavimo, nekokybiškų prekių ar vėluojančio pristatymo.

Jei internetinėje parduotuvėje apsiperkate pirmą kartą, šiame sąraše visuomet galite patikrinti, kaip parduotuvę vertina kiti šalies gyventojai, rekomenduojama „Swedbank“ pranešime. Visų tikrų lietuviškų elektroninių parduotuvių duomenis taip pat galima lengvai patikrinti Juridinių asmenų registre.

Kiekvienu atveju, kai kyla įtarimų, jog susiduriama su elektroniniais sukčiais, rekomenduojama būtinai apie tai informuoti savo banką.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close