captcha

Jūsų klausimas priimtas

Omane dirbanti lietuvė: tautiečiams trukdo nenoras dalintis savo sėkme

Šiemet Boleta Senkienė jau keturis kartus lankėsi Omane. Kas kartą vykdama į tolimą šalį moteris susikrauna du lagaminus: viename – jai būtini daiktai, kitas pilnas lietuviško šokolado ir vytintos dešros.
B. Senkienė, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.
B. Senkienė, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

Šiemet Boleta Senkienė jau keturis kartus lankėsi Omane. Kas kartą vykdama į tolimą šalį moteris susikrauna du lagaminus: viename – jai būtini daiktai, kitas pilnas lietuviško šokolado ir vytintos dešros.

„Įsivaizduokite, kaip jaučiuosi, jei lagaminas su drabužiais pavėluoja atvykti. Sėdžiu viešbutyje tik dešromis ir šokoladu“, – juokiasi Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje.

Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime pranešimą apie eksportą skaičiusi B. Senkienė bendradarbiauti su tolimąja rinka pradėjo dirbdama informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Po trejų metų bendravimo su Omano verslininkais moteris pastebėjo keletą dalykų, kurie lietuviams trukdo užkariauti tolimąsias rinkas.

„Kuo mus dažniausiai palaiko užsienyje? Rusais. Mane dažnai tai žeisdavo, bet dabar kelia juoką. Nors kartais dėl to įsižeidžiama, tai tik rodo, kad turime stiprų identitetą, tačiau apie jį niekas nežino“, – suvažiavime kalbėjo garbės konsulė.

B. Senkienė teigė, kad einant į užsienio rinkas labai svarbu suprasti pagrindinį principą – esant iš pakankamai nedidelės šalies verslininkams labai svarbu dirbti išvien.

„Vienas gali eiti greitai, o drauge galime nueiti toli, – pabrėžė ji. – Turėdami mažą vidaus rinką, esame pasmerkti eksportuoti“.

Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje skatino pradėti aktyviau dirbti ne tik su tradicinėmis, šalia esančiomis rinkomis, bet ir išnaudojant šalies potencialą užsibrėžti ambicingesnių planų.

„Turime pradėti orientuotis į tas rinkas, kuriose nežinome nieko – kultūros, papročių, nes jos yra didelės ir potencialios“, – akcentavo moteris.

Arabų šalies Lietuvoje atstovė priminė, kad Lietuva turi neblogas sąlygas verslui skatinti eksportą (kontaktų tinklas, komercijos atašė užsienyje, ES parama eksportui skatinti, verslo misijos, kontaktų mugės ir pan.).

„Tačiau reikia atidžiau pasižiūrėti, kiek realiai investavome į šį procesą, kiek buvo skirta skatinimui ir kiek realiai eksportas augo, – teigė ji. – Lietuva per 20 metų labai daug investavo į savo žmones. Atrodo, kad turėtume eiti ir užkariauti tas rinkas“.

Vis dėlto B. Senkienė pastebėjo, kad tolimų rinkų užkariavimui trukdo lietuviškas charakteris.

Apibūdindama lietuvių verslininkų eksporto ypatumus, moteris pastebėjo, kad tautiečiai nemoka išnaudoti visų galimybių išvykę ieškoti verslo partnerių.

B. Senkienė pasakojo ne kartą sutikusi verslininkų, kurie iš užsienyje vykstančių parodų grįžta nieko nepešę.

„Jie pasakoja, kad atvažiavo, išleido daug pinigų, stovėjo stende, turėjo bukletą, vizitinių kortelių, bet niekas prie jų nepriėjo. O kai paklausiu, ar nuėjo prie kitų stendų, ar dalijo savo medžiagą, neturi ką atsakyti. Dažnai taip būna, kad šioje vietoje ir sustojame, tačiau išvadų nedarome. Nepradėję eiti į priekį jau pasistatome barjerą“, – analizavo suvažiavimo pranešėja.

Taip pat kelią sėkmingam eksportui, pasak garbės konsulės, užkerta ir per didelis pasitikėjimas savimi: „Aš turiu žinių, patirtį, geriausiai žinau savo sritį, bet nustembu, kad to neužtenka, ir ne kiekvienas galime parduoti. Nesuprantama, kad pardavimas vyksta žmogaus žmogui. Čia vėl neįvyksta kontaktas ir sustojame“.

Neigiamu lietuvių charakterio bruožu įvardytas ir nepasitikėjimas kitais.

„Lietuvis geriau jau grobį pasidės sau į šalį, o ne dalinsis su kitais“, – kalbėjo B. Senkienė.

Čia moteris paminėjo aliuziją į žvejybą.

„Vadinu tai žvejo sindromu. Žuvingų vietų niekas niekam neišduoda. Jei radau kontaktą užsienyje, man pasisekė, tai kitam lietuviui pasakysiu, kad ten tikrai nevažiuotų, nes ten šalis nepažįstama, kultūra kitokia. Vietoj to, kad užmestume tinklą ar pirktume laivą ir užkariautume tolimas rinkas, elgiamės taip. Kodėl vieni kitų netraukiame už rankos ir nekviečiame eiti žvejoti kartu?“, – kai kurių verslininkų darbo specifiką apibūdino pranešėja.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...