captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvius vilioja neatrasta turtinga žemė

Arabijos pusiasalyje įsikūręs nafta ir dujomis turtingas Omanas siūlo lietuviams bendradarbiauti importuojant maisto produktus ir ieško vietų investuoti Lietuvoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Arabijos pusiasalyje įsikūręs nafta ir dujomis turtingas Omanas siūlo lietuviams bendradarbiauti importuojant maisto produktus ir ieško vietų investuoti Lietuvoje.

Pavasarį Omanas pirmasis iš šio regiono šalių Lietuvoje atidarė savo atstovybę. Trečią kartą Lietuvoje viešėjęs Omano Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis sekretorius H. H. Sayyid Badr bin Hamad Al-Busaidi tvirtina, kad Lietuvos maisto produktai galėtų rasti pirkėjų šioje šalyje, o Lietuva galėtų būti patraukli vieta medicininiu turizmu besidomintiems omaniečiams.

„Jūs turite galimybių eksportuoti ne tik pieno produktus, bet ir žemės ūkio produkciją, galvijus arba mėsą: avieną, jautieną“, – susitikime su Lietuvos žurnalistais kalbėjo jis.

Šalis importuoja maždaug 90 proc. visų vidaus rinkai reikalingų produktų ir paslaugų.

Pasiteiravus, kokie konkrečiai maisto produktai iš Lietuvos būtų patrauklūs Omano pirkėjams, jis sakė: „Visų rūšių produktai. Kaip jūs žinote, Omane gyvena 4 mln. gyventojų, tačiau mes turime bendrą rinką su kitomis regiono šalimis. Taigi Omanas galėtų būti labai įdomus Lietuvos gamintojams kaip vartai į visą regioną. Be to, jūsų produktai yra geri, nematau priežasčių, kodėl jų neturėtų būti mūsų regione“.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad į šią šalį eksportuojami „Rūtos“ saldainiai, mineralinis vanduo „Akvilė“.

Pagal vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį Omanas gerokai lenkia Lietuvą. Pasaulio banko duomenimis, 2012 m. vienam Omano gyventojui teko daugiau nei 23 tūkst. JAV dolerių, o Lietuvos – daugiau nei 14 tūkst. JAV dolerių BVP.

Problema – transportavimas

Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad aktyvesniam bendradarbiavimui kliudo transportas.

„Jeigu turėtume tiesioginį lėktuvo skrydį, tuomet turėtume didžiulį teigiamą postūmį Lietuvos prekių konkurencingumui mūsų rinkoje. Mes dirbame šioje srityje ir pradėjome kontaktuoti su kai kuriomis mūsų regiono skrydžių bendrovėmis“, – kalbėjo kalbėjo H. H. Sayyid Badr bin Hamad Al-Busaidi.

Dar viena problema, anot jo, žinomumo trūkumas.

„Vis dar reikia atlikti labai daug darbo, kad supažindintumėme su galimybėmis, kurios yra Lietuvoje ir Omane. Taip galėtume paskatinti didesnį žmonių ir verslo bendradarbiavimą“, – susitikime su žurnalistais sakė jis.

Jo nuomone, Lietuvos įmonėms neturėtų būti sunku gauti Halal sertifikatą, suteikiantį galimybę mėsos produktus pardavinėti islamo šalyse.

„Nemanau, kad turėtų kilti problemų, nes jūsų gamintojai atitinka Europos Sąjungoje (ES) keliamus kokybės reguliavimas. Tikrai nematau priežasčių, kodėl jūsų šalis negalėtų eksportuoti produktų, kai daugybė ES šalių tai daro. Mano problema yra tai, kad dabar trūksta žinių, koks yra reguliavimas ir taisyklės, kad galima būtų gauti šį leidimą“, – sakė Omano URM generalinis sekretorius.

Dar 2011 m. skelbta, kad mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ ir „Utenos mėsa“ gavo Halal sertifikatą. Halal sertifikatas reiškia, kad produktas neprieštarauja islamo įstatymams ir leidžiamas vartoti musulmonams.

Halal produktai turi būti ruošiami laikantis griežtų taisyklių. Skersti gyvulius gali tik musulmonas. Skerdžiami tik visiškai sveiki gyvuliai, o daroma tai labai greitai, kad galvijai nepajustų baimės. Kategoriškai draudžiama skersti gyvulį kitų gyvulių akivaizdoje ar net galąsti peilį jiems matant. Skerdžiant ištariama „Alacho vardu“, iš skerdenų nuleidžiamas visas kraujas.

Esminis reikalavimas – kad Halal produktas būtų apdorojamas atskirai nuo kitų produktų. Musulmonai įsitikinę, kad Halal maistas yra švaresnis, sveikesnis ir skanesnis.

Susidomėjusiems galimybėmis eksportuoti produktus į Omaną pašnekovas pataria pirmiausiai atvažiuoti ir apsižvalgyti, kokias galimybes galima rasti. Be to, anot jo, vizą gauti labai lengva – ją galima nusipirkti oro uoste nusileidus lėktuvui.

Šansas uždirbti didelius pinigus

Apsilankęs Vilniaus universiteto Santariškių klinikose H. H. Sayyid Badr bin Hamad Al-Busaidi sakė manantis, kad Lietuva galėtų būti ne tik patraukli vieta medicinos studentams ir medikams, bet ir medicininiam turizmui iš Omano.

„Juk žmonės galėtų atvykti medicininiais reikalais, tačiau kartu tai suderintų ir su šeimos atostogomis Lietuvoje. Medicinos paslaugos Omane yra labai aukšto lygio, tačiau šalies gyventojus galėtų dominti kompleksiniai sprendimai širdies ligų, vėžio, diabeto gydyme, transplantavimo paslaugos“, – teigė jis.

Be sveikatos sektoriaus, Artimųjų Rytų šalies atstovus domina Lietuvos IT sektoriaus galimybės. Vizito metu URM generalinis sekretorius aplankė saulės baterijų gamyklą „Baltic Solar Energy“, priklausančią „BOD“ įmonių grupei.

„Mes domimės ne įprastais pirkėjo arba pardavėjo santykiais, nes manome, kad tai yra praeities kalba. Šiuolaikinėje globalizacijos eroje mūsų tikslas yra būti stipriais ilgą laiką, todėl turime kalbėti apie tai, kaip galėtume tapti partneriais ir bendradarbiauti“, – tvirtino jis.

Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė-Liauškienė tvirtino, kad „BOD“ žvalgosi galimybių investuoti tame regione.

„Ši kompanija jau turi projektus Indijoje ir Pietų Afrikoje. Dabar jie žvalgosi, kur galėtų įsikurti šiame regione, nes jie siekia turėti savo atstovybę šalyje šalia vartotojo, nes saulės baterijos nėra lengvai transportuojamos. Omanas jiems yra patrauklus, nes ne tik vartotojai yra šalia, bet ir šalis turi gamybai reikalingų iškasenų, pavyzdžiui, silicio“, – kalbėjo ji.

Omano garbės konsulato Vilniuje duomenimis, šioje šalyje jau įsitvirtino keletas Lietuvos bendrovių – informacinių technologijos kompanijos „Ruptela“ bei „Etronika“.

Visos išgaunamos dujos suplanuotos

Pasak Omano URM generalinio sekretoriaus, pastaruoju metu neplanuojama parduoti Omane išgaunamų suskystintųjų gamtinių dujų, nes visi išgaunamų dujų kiekiai jau yra numatyti parduoti.

„Šiuo metu mes neturime galimybių jums parduoti šias dujas, galbūt ateityje“, – sakė jis.

Lietuva suskystintųjų dujų terminalas darbą turėtų pradėti šių metų pabaigoje.

Šiuo metu Lietuvos ir Omano Vyriausybės derasi dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos bei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.

Omano garbės konsulato Lietuvoje duomenimis, 2013 m. Lietuvos ir Omano prekybos apyvarta buvo 8,5 mln. Lt. 2013 m. Lietuvos eksportas į Omaną sudarė 4,3 mln. litų, ir palyginus su 2012 m. padidėjo 24,9 proc.

2014 m. I ketvirtį Lietuvos eksportas į Omaną sudarė 1,3 mln.. litų , ir palyginus su 2013 m. I ketvirčiu padidėjo 2,6 karto. Eksporto apimčių augimą sąlygojo išaugęs naftos alyvos, durpių ir dėvėtų drabužių eksportas.

2013 m. Lietuvos importas iš Omano sudarė 1,9 mln. litų, ir palyginus su 2012 m. sumažėjo 17,1 proc. 2014 m. I ketvirtį Lietuvos importas iš Omaną sudarė 222,2 tūkst. litų, ir lyginant su 2013 m. I ketvirčiu sumažėjo 38,2 proc.

Lietuvos prekybos partnerių sąraše Omanas užima 104 vietą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...