captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomikos atsigavimą jaučia ne visi

Europos Sąjungos darbo rinka pamažu atsigauna – pirmą kartą nuo 2011 m. užfiksuotas BVP, užimtumo ir namų ūkių pajamų augimas. Tačiau ilgalaikis nedarbas vis dar didėja ir mažas pajamas turinčių namų ūkių padėtis negerėja.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos Sąjungos darbo rinka pamažu atsigauna – pirmą kartą nuo 2011 m. užfiksuotas BVP, užimtumo ir namų ūkių pajamų augimas. Tačiau ilgalaikis nedarbas vis dar didėja ir mažas pajamas turinčių namų ūkių padėtis negerėja.

Tai kelios iš pagrindinių išvadų, Komisijos padarytų naujausioje Užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad moterys vis dar patiria sunkumų dėl nedarbo ir nepakankamo užimtumo, ir pateikiama naujausios informacijos apie darbuotojų judumą – nurodoma, kad judžių darbuotojų užimtumo rodikliai ir išsilavinimo lygis kyla.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Daugybei žmonių labai sunku susirasti darbą, ypač tiems, kurie jau ilgai yra bedarbiai. Kaip pabrėžiama 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, valstybės narės turėtų aktyviau veikti kuriant darbo vietas ir kovojant su socialine atskirtimi – visų pirma reikia vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką ir didinti socialines investicijas. Neatidėliotinas prioritetas – įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, suteiksiančią kiekvienam jaunam žmogui realią galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje, be to, reikia dar daug nuveikti, kad padėtume ilgalaikiams bedarbiams.“

Vienas iš palankių pastarojo meto ženklų, apie kuriuos kalbama ketvirčio apžvalgoje – tai, kad privačiajame sektoriuje, visų pirma paslaugų srityje, kuriamos darbo vietos, o nedarbas, nors ir nedaug, toliau mažėja. Tačiau dabartinis užimtumo lygis (apie 224 mln. darbuotojų) dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio (apie 230 mln. darbuotojų 2008 m. viduryje), o nedarbo lygis vis dar artimas rekordiniam (10,4 proc. 2014 m. balandžio mėn., o didžiausias rodiklis užfiksuotas 2013 m. pirmąjį pusmetį – 10,9 proc.).

Įvairiose valstybėse narėse nedarbo lygis labai skirtingas, be to, toliau kelia susirūpinimą darbo vietų kokybė, nes užimtumo augimą iš esmės palaiko laikinas darbas ir darbas ne visą darbo dieną. Ypač neramu dėl to, kad ilgalaikis nedarbas toliau auga tose šalyse, kuriose nedarbas jau yra didžiausias.

Jaunimo iki 25 m. padėtis darbo rinkoje vis dar labai sunki – 2014 m. balandžio mėn. tokių asmenų nedarbo lygis siekė 22,5 proc., o užimtumo augimo naudą visų pirma juto vyresni darbuotojai (55–64 m.). Jauni žmonės taip pat labiausiai nukenčia nuo nepakankamo užimtumo – jie praranda motyvaciją ieškotis darbo.

Siekdama palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbo rinką, Komisija pateikė konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip pagerinti valstybines užimtumo paslaugas, švietimą ir mokymą, skatinti pameistrystę ir kuo greičiau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Moterys vis dar dirba mažiau

Nors per pastaruosius keletą metų lyčių nelygybė ES sumažėjo, naujausi duomenys rodo, kad moterų nedarbas mažėja ne tiek, kiek vyrų nedarbas. Negana to, paprastai moterų užimtumas mažesnis visose amžiaus grupėse (nes jos ne savo noru dirba ne visą darbo dieną), o moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio ir jų darbo valandų skirtumai įvairiose šalyse vis dar dideli.

Komisija taip pat pateikė tam tikroms konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kaip paskatinti moterų užimtumą – tam reikia užtikrinti kokybiškas ir įperkamas vaikų priežiūros paslaugas ir šalinti motyvus nedirbti dėl mokesčių. Užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje yra be galo svarbu siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto užimtumo tikslo (75 proc. 20–64 m. asmenų).

Judūs piliečiai. Vis dažniau – dirbantys ir išsilavinę

Žvelgiant į pastarojo meto darbuotojų judumo ES tendencijas, pasitvirtina, kad judžių ES piliečių užimtumo lygis aukštesnis už vietos gyventojų ir kad socialinės apsaugos išmokomis jie naudojasi ne daugiau nei vietos gyventojai. Analizė taip pat rodo, kad po to, kai judumo ES lygis 2010–2011 m. buvo sumažėjęs, jis vėl ėmė kilti 2012–2013 m., nors skirtumai tarp įvairių šalių dideli. Pirmiausia, daugiausia darbuotojų į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis išvyko iš tų šalių, kuriose ekonomikos krizė buvo sunkiausia.

Palyginti su laikotarpiu iki krizės (2004–2008 m.), padidėjo ES viduje judančių darbuotojų srautas iš pietų šalių (+38 proc.), tačiau sumažėjo srautas iš Lenkijos (-41 proc.) ir Rumunijos (-33 proc.) – dviejų dažniausių kilmės šalių. Šiuo metu judūs darbuotojai iš pietų šalių sudaro 18 proc. visų ES viduje persikėlusių asmenų (anksčiau jų buvo 11 proc.), tačiau didžioji dalis 2013–2009 m. ES viduje persikėlusių asmenų tebėra iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių (58 proc.), nors šis rodiklis ir sumažėjo (2004–2008 m. jie sudarė 65 proc.).

Judūs ES darbuotojai vis dažniau renkasi Vokietiją, Austriją, Belgiją ir Šiaurės šalis, o ne Ispaniją ir Airiją. Dvi pačios populiariausios paskirties šalys – tai Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Kalbant apie amžių, dauguma ES viduje persikeliančių asmenų yra jauni, tačiau 15–29 metų asmenų dalis sumažėjo (nuo 48 iki 41 proc.). Galiausiai, judūs ES darbuotojai kur kas dažniau nei anksčiau yra gerai išsilavinę (2009–2013 m. 41 proc. jų turėjo tretinį išsilavinimą, o 2004–2008 m. – tik 27 proc.).

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...