captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusija ruošia Lietuvai grasantį planą

Baltarusijoje galvą kelia šiuolaikinėje ekonomikoje neįprasta idėja – rekomendacija mažinti importą. DELFI kalbinti ekonomistai tvirtina, kad tokios iniciatyvos dažniausiai gimsta dėl rimtesnių ekonomikos problemų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Baltarusijoje galvą kelia šiuolaikinėje ekonomikoje neįprasta idėja – rekomendacija mažinti importą. DELFI kalbinti ekonomistai tvirtina, kad tokios iniciatyvos dažniausiai gimsta dėl rimtesnių ekonomikos problemų.

Birželį Baltarusijos valdžios atstovai ėmė viešai kalbėti, kad nuo liepos reikalaus, jog parduotuvėse būtų tik 15 proc. importinių prekių, o visas kitas sudarytų vietinės gamybos produktai. Tai sukėlė vietos verslininkų pasipiktinimą ir importuotojų nerimą.

Vėliau vyriausybės atstovė spaudai Olga Long patikino, kad tai yra tik rekomendacija, įstatymuose toks reikalavimas nebus numatytas, tačiau pripažįstama, kad importuojamoms prekėms gali būti taikoma griežtesnė tvarka.

Jeigu šios rekomendacijos būtų laikomasi, labiausiai nukentėtų Lietuvos perpardavėjai, į Baltarusiją vežantys įvairias prekes, taip pat transporto įmonės, tačiau dar labiau gali išlošti Lietuvos parduotuvės, į kurias aktyviau gali plūsti vakarietiškų prekių pasiilgę baltarusiai.

Reikia ieškoti giliau

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tokie planai kelia šiek tiek nerimo, nes valstybės pagundai mažinti importą pasiduoda tada, kai susiduria su ekonominėmis problemomis.

„Baltarusija šiuo metu susiduria su nemažomis problemomis, nes jos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos, o Rusijos ekonomikos augimas pastaruoju metu labai sulėtėjo. Kadangi Rusija yra pagrindinė Baltarusijos tiek investicijų, tiek prekybos partnerė, tai atsiliepia ir šios šalies ekonomikai“, – DELFI komentavo jis.

Be to, artimiausiu metu Baltarusijai reikės paskolos iš užsienio, o dar net neaišku, kas galės ją suteikti.

Paskolos kaimyninei šaliai reikia ne tik biudžeto deficitui finansuoti, bet ir dėl didelio einamosios sąskaitos balanso deficito, nes šalis daugiau importuoja nei eksportuoja.

„Vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra pasiskolinti pinigų, o paprastesnis būdas – sumažinti importą. Kadangi ji negali sumažinti dujų ir naftos importo iš Rusijos, nes tai yra pirmo būtinumo prekės, kyla pagunda sumažinti importą iš Europos. Trumpuoju laikotarpiu galbūt tai turėtų teigiamo poveikio, bet ilguoju laikotarpiu tai padarytų labai didelį neigiamą efektą. Tai yra trumpalaikės naudos vaikymasis rizikuojant dar labiau pabloginti padėtį Baltarusijoje. Tai tarsi grūdų atsargų, kurias reikės naudoti sėjai, suvalgymas dabar“, – kalbėjo ekonomistas.

Trumpuoju laikotarpiu iš tiesų dėl ribojimo pagerėtų prekybos balansas ir sumažėtų poreikis skolintis iš užsienio. Kita problema, kad ribodama importą iš Vakarų Baltarusija dar labiau atsiribotų ir artėtų prie Rusijos.

„Neramina ilgalaikė tendencija, nes baltarusiai nuolat žvalgosi tai į Vakarus, tai į Rytus. Ribojimo ir užsidarymo retorika signalizuoja, kad Baltarusija nėra pasirengusi atsiverti Europai. Žvelgiant į ilgesnę ar vidutinio laikotarpio perspektyvą, tai Lietuvai nėra gerai. Juk kur kas geriau būtų turėti kiek įmanoma atviresnį kaimyną“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Kas Lietuvai pakenktų labiausiai?

Importo ribojimas ir užsivėrimas, ekonomisto nuomone, yra bloga žinia šioje šalyje investavusiems lietuviams. Tačiau labiausiai Lietuva su Baltarusija yra susijusi per mūsų šalies paslaugų eksportą, kai baltarusiai čia atvažiuoja ir leidžia pinigus pirkdami prekes.

„Didžiausias neigiamas efektas būtų, jeigu būtų apribotas baltarusių judėjimas į Lietuvą. Lietuvai gerai yra dėl to, kad tiesiogiai eksportuojame nedaug prekių, eksportuojame nemažai statybos paslaugų, šalies verslininkai yra investavę Baltarusijoje, bet didžioji dalis pajamų gaunama iš baltarusių turistų. Tikėtina, kad jų judėjimas nebus apribotas, taigi importo ribojimo poveikis nebus toks didelis“, – komentavo pašnekovas.

Taip pat, anot ekonomisto, daug kas priklauso nuo to, kokių prekių importą baltarusiai ketina apriboti.

„Jeigu tai bus automobiliai ar buitinė technika, tai baltarusiai neturi kito pasirinkimo, tik importuoti šias prekes iš Europos. Manyčiau, kad pirmiausiai ribojimai paliestų tas prekes, kurias jie patys gali pasigaminti: maisto produktus, primityvią buitinę techniką, galbūt baldus“, – svarstė Ž. Mauricas.

Tačiau užsienietiškų prekių sumažėjimas gali dar labiau padidinti baltarusių norą apsipirkti Lietuvoje, kurio nesustabdys smunkantis Baltarusijos rublio kursas.

„Rublis nuolat nuvertėja, bet baltarusiai prie to pripratę. Prieš kelerius metus būdavo bandoma išlaikyti stabilų kursą su karts nuo karto vykstančiomis devalvacijomis, o dabar šalies centrinis bankas laikosi kitokios strategijos – leidžia rubliui silpnėti nuosaikiai“, – teigė pašnekovas.

Metinės indėlių palūkanos už rublius Baltarusijos bankuose yra apie 35 proc.

„Taigi reikia manyti, kad būtent tiek rublis nuvertėja per metus, nes kitu atveju tai būtų kaip aukso kasyklos ir visi pirktų Baltarusijos rublius ir dėtų indėlius“, – sakė ekonomistas.

Gali būti neplanuotų pasekmių

Verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius taip pat mano, kad Baltarusijos valdžios bandymas sumažinti importą gali duoti neplanuotos naudos Lietuvai.

„Tikėtina, kad Baltarusijos vartotojai, pasigedę savo pamėgtos užsienio produkcijos vietos rinkoje, dar labiau suintensyvins vizitus į Lietuvos prekybos centrus ir galimai prisidės prie prekybos apimčių plėtros“, – DELFI sakė jis.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, Baltarusijos ūkis 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, augo labai nedaug – 0,5 proc.

Pasak analitiko, šios šalies ekonomika turi nemažų struktūrinių problemų ir tebėra labai pažeidžiama: jai tenka mokėti dideles sumas už jau anksčiau paimtas paskolas, nuolat auga prekybos deficitas, ji turi nedideles tarptautines atsargas.

„Taigi yra suprantamas šalies ekonomikos formuotojų siekis imtis stiprių priemonių padėčiai keisti. Tiesa, ne visos numatytos priemonės gali duoti laukiamų rezultatų. Baltarusijos valdžios nutarimas taikyti importo ribojimo priemones tikintis pagerinti vietos pramonės pardavimus ir šalies prekybos balanso poziciją yra nenaujas. Visgi, tokia apimtimi nustatyta tvarka pradėta taikyti pirmą kartą. Šio eksperimento perspektyva kelia nemažai dvejonių, o jo pagrįsti vien ekonomine logika nepavyks“, – sakė jis.

Pasak J. Jurevičiaus, jei numatyta tvarka įsigaliotų ir veiktų pagal Baltarusijos institucijų lūkesčius, labiausiai nukentėtų Lietuvos perpardavėjai, kurie daugiausiai reeksportuoja Vakarų šalių produkciją, nes beveik 80 proc. Lietuvos eksporto į Baltarusiją sudaro reeksportas. Taip pat būtų stiprus neigiamas tarptautinių pervežimų bendrovėms, kurios dirba su Baltarusija.

Kur kas mažiau nukentėtų lietuvių gamintojai, nes lietuviškos kilmės produkcijos į Baltarusiją eksportuojama palyginti nedaug.

2013 m. Baltarusija buvo 17-ta tarp svarbiausių lietuviškos kilmės eksporto partnerių.

„Tai yra labai kukli pozicija kaimyninei šaliai. Daugiausiai į Baltarusiją keliauja statybinių įrenginių, plastikinių dirbinių, cemento, pašarų. Dalis šią produkciją gaminančių pramonės šakų nėra stipriai priklausomos nuo Baltarusijos rinkos ir praradimus galės nesunkiai kompensuoti kitose rinkos, tačiau kitiems poveikis bus stipresnis – pavyzdžiui, Lietuvos cemento gamintojams importo ribojimai taikomi nuo birželio 1 d. ir lems reikšmingus eksporto pajamų praradimus visu ribojimų taikymo laikotarpiu“, – atkreipė dėmesį analitikas.

Gerokai viršija normas

Kaip nurodoma Baltarusijos žiniasklaidoje, šios priemonės taikymo terminas nėra numatytas.

Tinklalapyje naviny.by rašoma, kad šis nurodymas turėtų galioti ne tik maisto produktams, tačiau taip pat ir buities prekėms. Jis bus taikomas visoms prekybinę veiklą vykdančioms organizacijoms, nepriklausomai nuo šių įmonių tipo.

Ne maisto produktų importas šiuo metu viršija nustatytą normą beveik du kartus – importinių šios grupės prekių Minsko parduotuvių lentynose kiekis siekia net 40 proc.

Anot Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos vadovo Sergejaus Balykino, dėl priemonių pralaimės ne tik pirkėjai, tačiau taip pat ir gamintojai.

„Jei baltarusiškų prekių parduotuvėse nepirks, prekybininkai negalės atsiskaityti su tiekėjais – Baltarusijos gamintojais, todėl daugės neapmokėjimo atvejų. Jei prekybininkai bus verčiami pirkti prekes pagal išankstinį apmokėjimą, tai reikš jų apyvartinių lėšų mažėjimą“, – patikino ekonomistas S. Balykinas.

Jo manymu, dėl tokių protekcionistinio pobūdžio priemonių galiausiai pralaimės tiek Baltarusijos vartotojai, tiek ir gamintojai.

„Pramoninių įmonių darbuotojai po darbo valandų tampa vartotojais. Jie perka brangesnes, tačiau prastesnės kokybės prekes. Tokiu būdu mažinamas pragyvenimo lygis“, – pabrėžė S. Balykinas.

Anot specialisto, Baltarusijos gamintojai dėl tokio pobūdžio protekcionistinių priemonių netenka išgyvenimo sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis įgūdžių.

„Jiems nuolatos būtinas vienoks ar kitoks administracinis palaikymas, savotiškas dopingas, tačiau vis dėlto anksčiau ar vėliau teks konkuruoti, o tada jie patirs pralaimėjimą“, – patikino S. Balykinas.

Jo manymu, pats gyvenimas rodo administracinių metodų, skirtų remti Baltarusijos gamintojus, neefektyvumą.

„Per pastaruosius du dešimtmečius nepamatėme jokio esminio Baltarusijos pramonės modernizavimo. Taip pat nematome prekių kokybės augimo ar kainų mažėjimo“, – patikino jis.

S. Balykino nuomone, geriausias prekių kokybės ir patrauklumo pirkėjams arbitras – tai konkurencija.

„Jei dirbtinai bus ribojamas importas, atsiras juodoji rinka, kuri reikš nešvarius pinigus, o nešvarūs pinigai visada reiškia kriminalą. Galiausiai laimės nusikaltėliai, korumpuoti valdininkai bei įvairūs šešėliniai veikėjai“, – savo nuomonę reiškė S. Balykinas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...