captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: euras taps atpirkimo ožiu

Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad maža infliacija negali tęstis ilgai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad maža infliacija negali tęstis ilgai.

Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai kainos pradės kilti sparčiau. O tuomet bus sunkiau gyventojus įtikinti, kad kainų augimas nėra įstojimo į euro zoną padarinys.

Pristatydami makroekonomikos apžvalgą SEB banko analitikai tikina, kad kitais metais gyvensime geriau nei šiemet, tačiau ne dėl euro.

Banko ekonomistų skaičiavimu, bendras vidaus produktas (BVP) šiais metais turėtų siekti 2,7 proc. (ankstesnė prognozė – 3 proc.), 2015 m. – 3,8 proc. (anksčiau – 4 proc.), 2016 m. – 4 proc.

Vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų būti tik 0,1 proc. Anksčiau prognozuota 0,8 proc. infliacija, 2015 m. – 0,7 proc. (ankstesnė prognozė – 1,2 proc.), 2016 m. – 1 proc.

Nedarbo lygio prognozę SEB analitikai padidino nuo 10,5 proc. iki 11,5 proc. šiems metams. 2015 m. nedarbo lygis banko specialistų skaičiavimais turėtų siekti 10,5 proc. (ankstesnė prognozė – 9,5 proc.), 2016 m. – 10 proc.

Dirbančiuosius turėtų pradžiuginti vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencija. Bankininkai skaičiuoja, kad šiais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų ūgtelėti 4,5 proc., o 2015 m. – 6,5 proc.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tiki, kad apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis tik per artimiausius 3-5 metus.

„Tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių preferencijos, subręsti nauji vartojimo ir investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų“, – teigė analitikas.

Pasak jo, atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. Žmonėms bus sunku paaiškinti, kad tai nėra įstojimo į euro zoną pasekmė.

Ar Lietuvos ekonomika paseks Estijos pavyzdžiu?

Nors SEB banko Lietuvos ekonomikos augimo prognozės optimistiškos, G. Nausėda nepraleido progos stabtelėti ir apmąstyti, ar Estijos ekonomikos augimui sustojus jos pavyzdžiu nepaseks ir Lietuva.

„Ar neatsitiks kažkas panašaus ir Lietuvoje kaip 2008 m. Tuomet turėjome labai optimistiškai nusiteikusių politikų, kurie nenorėjo matyti kylančios globalinės krizės, niekaip nepaveikė viešosios retorikos, sakė, kad Lietuvos krizė nepalies. Dabar prisiminimai atgyja ir kyla klausimas, ar po 6-9 mėnesių nepasikartos tai, ką dabar patiria Estija“, – svarstė ekonomistas.

Vis dėlto analitikas, vardydamas priežastis, kodėl stojo Estijos ekonomika, pastebėjo, kad dauguma jų nėra artimos Lietuvos ekonomikai.

Visų pirma, Estijos ekonomikai kirto svarbiausių prekybos partnerių ekonominės problemos – Švedijos, Suomijos. Lietuvoje optimistiškesnę nuotaiką kuria stiprūs prekybos ryšiai su ekonominių sunkumų nepatiriančia Vokietija, Didžiąja Britanija ir Lenkija.

Be to, Estijos ūkis kenčia nuo darbo užmokesčio augimo, kuris smarkiai pranoksta darbo našumo augimą.

BVP nuosmukį Estijoje taip pat lėmė transporto veiklos nuosmukis dėl silpstančio eksporto.

Prie prastų rezultatų prisidėjo ir būsto rinkos korekcija. Estijos nekilnojamojo turto rinka atsigavo daug anksčiau nei Lietuvoje ir kainų augimas buvo pastebimas jau nuo 2010 m.

Taip pat Estija nukentėjo nuo energetikos sektoriaus susitraukimo dėl šiltos žiemos ir elektros importo padidėjimo, kuris pakeitė dalį vietinės gamybos.

Vis dėlto ir Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį pastebimas eksporto ir importo mažėjimas, tačiau G. Nausėda pastebėjo, kad tai daugiausia „Orlen Lietuva“ problemų pasekmės.

Lietuvos eksportas į Rusiją per šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,5 proc. Labiausiai transporto priemonių – 6,3 proc., medienos ir popieriaus gaminių – 1,1 proc., maisto produktų – 1 proc. Augo – mašinų ir įrengimų (3,9 proc.), kitų prekių (2,1 proc.).

Labiausiai G. Nausėdą džiugina eksporto augimas į Lenkiją, kuris siekė 12,5 proc. Eksportas į Vokietiją krito 8,1 proc. Labiausiai mažėjo mineralinių produktų, plastikinių ir guminių gaminių, chemijos pramonės produkcijos eksportas. Taip pat mažėjo eksportas į Baltarusiją (7,9 proc.).

Daugiau gyventojų įperka naujus daiktus

Kalbėdamas apie vidaus rinką SEB banko analitikai pastebi vis gerėjančią namų ūkių padėtį. Ekonomistas teigė, kad džiugina faktas, jog pagaliau nustojo sparčiai augti dėvėtų daiktų pardavimai, tačiau auga naujos buitinės technikos, statybinių medžiagų, garso ir vaizdo įrenginių (17,7 proc.) pardavimai. Tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba augo 14,6 proc., degalų – 7,9 proc. Iš viso mažmeninė prekyba šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,3 proc.

Ekonomistas įvardijo, kad šiuo metu šalis patiria žemą infliaciją, kokios Lietuva neturėjo nuo 2003 m. Pasak jo, ji žema dėl išorės veiksnių: santykinai mažas pasaulines žaliavų kainas formuoja Kinijos ekonomikos problemos ir ribota paklausa. Augalininkystės kainas smukdo neblogi derliaus lūkesčiai. Iki šiol antiinfliacine kryptimi veikė ir euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu.

Kalbėdamas apie artėjantį euro įvedimą, G. Nausėda įspėjo, kad kartu su euru padidindama minimalią algą valdžia suduotų antausį eurui.

„Jei minimalus darbo užmokestis būtų padidintas nuo sausio 1 d., sunkiau būtų aiškintis nepagrįstus kainų kilimus, nes verslas sakytų, kad kartu su minimalaus atlyginimo didėjimu išaugo kaštai“, – kalbėjo ekonomistas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close