captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klumpantis gigantas verčia galvoti apie niūrią ateitį

Šlubčiojanti naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ neramina Mažeikių gyventojus. Didžiausio darbdavio ir daugelio pagrindinio maitintojo niūrios perspektyvos graso socialinėmis problemomis.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Šlubčiojanti naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ neramina Mažeikių gyventojus. Didžiausio darbdavio ir daugelio pagrindinio maitintojo niūrios perspektyvos graso socialinėmis problemomis.

„Orlen Lietuva“ profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė tvirtina, kad pagal pasaulinius skaičiavimus viena darbo vieta naftos pramonės įmonėje papildomai sukuria 20 darbo vietų.

„Miestui būtų katastrofa, – paklausta, kas lauktų Mažeikių, jei gamykla apskritai stotų, DELFI sakė ji. – Jos mastą galime palyginti su Akmenės miestu ir kitais, kurie neteko pramonės gigantų. Juk įmonėje dirbantys darbuotojai išlaiko visą šeimą ir galbūt giminaičius. Be to, yra labai daug verslų iš Mažeikių regiono, kurie aptarnauja mūsų įmonę. Kone kiekviena miesto šeima yra susijusi su nafta arba su aptarnaujančiomis įmonėmis“.

Pasak pašnekovės, mieste darbą rasti nėra lengva.

„Mes turime tik labai daug prekybos centrų, taigi moterys galėtų įsidarbinti tik pardavėjomis. Bet kas bepirks iš tų parduotuvių, jeigu neliks darbo naftos perdirbimo įmonėje. O dėl darbo vietų vyrams net nežinau. Yra nedidelės baldų įmonėlės, sviesto gamykla, tačiau ten darbo vietos užimtos“, – pasakojo V. Vilimienė.

Pasak jos, centrinė šalies valdžia turėtų skatinti investicijų pritraukimą į šį regioną. Pašnekovė priminė, kad po „PKN Orlen“ atėjimo į Mažeikius darbuotojų skaičius jau yra sumažėjęs apie 2 tūkst. Šiuo metu įmonėje dirba kiek daugiau nei 1400 darbuotojų.

„Jau ir tai didelis atleistųjų skaičius, todėl reikėtų pamąstyti apie didesnes investicijas mūsų mieste. Esu įsitikinusi kad mūsų įmonė dirbs ir toliau, žinoma, mažesnėmis apimtimis“, – kalbėjo V. Vilimienė.

Šiemet darbuotojų skaičius „Orlen Lietuva“ sumažėjo 148, dar 23 turi būti atleisti rudenį. Tarp šių darbuotojų yra ir pensininkų, ir priešpensinio amžiaus žmonių, tačiau dalis jų patrauks į Darbo biržą.

Pagal įmonėje sudarytą kolektyvinę sutartį, atleidžiamiems darbuotojams išmokama dvigubai didesnė išeitinė kompensacija nei numatyta Darbo kodekse.

Ruošiasi, bet pasiūlyti gali nelabai ką

Darbo biržos duomenimis, šiuo metu Mažeikiuose oficialiai darbo neturi daugiau nei 4600 žmonių, jiems siūloma 103 naujų darbo vietų.

„Dauguma siūlomų profesijų yra darbininkiškos, tačiau atsiranda ir darbo vietų inžinieriams, vadybininkams. Apskritai, darbdavių nuomone, kvalifikuotų darbuotojų trūksta“, – DELFI sakė Telšių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Juozas Auškalnis, paklaustas, kokios perspektyvos rasti darbą mieste.

Pasak jo, šiemet į darbo biržą kreipėsi 20 atleistų „Orlen Lietuva“ darbuotojų. Trečdalis jų rado kitą darbą, likusieji vis dar yra bedarbiai.

A. J. Auškalnis tvirtina, kad jau dabar ruošiamasi didesniam bedarbių pliūpsniui.

„Mes jau kalbame, kokias priemones galėtume taikyti, jeigu jų didesnis kiekis pas mus atsidurtų. Galimos priemonės yra numatytos įstatymuose: konsultavimas, supažindinimas su galimais įsidarbinimo variantais, profesinio mokymo ir persikvalifikavimo aptarimas“, – kalbėjo pašnekovas.

Mažeikiuose nedarbo lygis ne vienerius metus yra aukštesnis nei šalies vidurkis. Šiuo metu jis yra  12,97 proc., o visoje Lietuvoje – 9,2 proc.

„Taip jau yra daug metų. Taip yra todėl, kad ir „Orlen Lietuva“ prieš 15-20 metų gerokai sumažėjo darbuotojų, taip pat užsidarė keletas mažesnių gamyklų“, – aiškino jis.

Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys tvirtina, kad miestas net neprojektuoja ateities be didžiosios gamyklos.

„Nesame darę analizės, kas būtų, jeigu nebūtų „Orlen Lietuva“, nes mes tuo netikime ir manome, kad ši įmonė bus, žinoma, galbūt dirbs mažesne apimtimi ir turės mažiau darbuotojų Teko susitikti su įmonės vadovu, kuris sakė, kad šiemet tikrai dirbs, o apie tolesnes perspektyvas žinos rudenį. Direktorius tarp galimų variantų minėjo, kad gamykla gali periodiškai keletui mėnesių užsidaryti, po to vėl atsidaryti“, – DELFI kalbėjo meras.

Jis tvirtino neturįs tikslių duomenų, kokią dalį savivaldybės biudžeto sudaro naftos perdirbėjo sumokami mokesčiai.

Nereikia pamiršti, kad atleidžiami gerai uždirbantys

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis nebūtų linkęs sutikti, kad Lietuvoje viena darbo vieta „Orlen Lietuva“ sukuria dar 20 darbo vietų mieste. Tačiau pripažįsta, kad šios įmonės reikšmė regionui yra išties didelė.

„Žinoma, tokios įmonės uždarymas Mažeikiams tai būtų didelis smūgis. Jeigu skaičiuotume, kad mieste yra apie 20 tūkst. dirbančiųjų, iš kurių 10 proc. staiga netenka gerai apmokamo darbo. Nereikia pamiršti, kad šie dirbantieji sukuria mažiausiai po dar vieną darbo vietą, taigi taigi jų dėka mieste išsilaikė dar 2 tūkst. dirbančiųjų: prekybininkų, kirpėjų ir kitų paslaugų teikėjų. Tuomet tai jau paliestų 20 proc. miesto dirbančiųjų“, – poveikio iliustraciją pateikė jis.

Kartu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad būtų prarandamos gerai apmokamos darbo vietos. Bendrovės duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje neatskaičius mokesčių yra 5004 Lt, o nevertinant vadovų atlyginimų – 4350 Lt. Po mokesčių tai būtų atitinkamai maždaug 3800 Lt ir 3300 Lt. DELFI primena, kad maždaug ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirba minimalų arba mažesnį atlyginimą.

Taip pat pašnekovas atkreipia dėmesį, kad finansiškai nukentėtų ir Lietuvos verslas, tiesiogiai dirbantis su „Orlen Lietuva“.

Bendrovė skelbia, kad Mažeikių gamykla yra daugiau nei 1000 Lietuvos įmonių partnerė, tarp kurių – didžiausi Lietuvos darbdaviai ir valstybinės įmonės, o vykstant remontui ten papildomai dirba keli tūkstančiai Lietuvos darbininkų.

Per metus Lietuvos įmonėms vidutiniškai sumokama 1,3 mlrd. Litų, o mokesčiais į valstybės biudžetą kasmet sumokama apie 1,4 mlrd. Lt.

„Neįvyktų nieko tragiško, miestas tikrai nesubyrėtų, tačiau kelerius metus išgyventų sunkumus. Mano nuomone, daugiau šansų, kad gamykla neužsidarys, ji tiesiog dirbs ne visu pajėgumu. Jeigu situacija pasaulyje pasikeis, ji gal ir vėl atsigaus“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Gamyklos uždarymo atveju mažiau pajamų gautų ir rajono savivaldybė, nes dalis gyventojų pajamų mokesčio nukeliauja į miesto iždą. Tačiau pašnekovas mano, kad Mažeikiai yra patraukli vieta ir kitoms investicijoms.

„Viskas priklausytų nuo to, kaip kurtųsi kitos darbo vietos. Šiaip jau jeigu kažkas pasitraukia, tai tuščia vieta ilgai nebūna. Juk lieka kvalifikuoti darbininkai, infrastruktūra. Taip pat daug kas priklausys nuo savivaldybės, kiek ji sugebės pritraukti investicijų. Mažeikiai turi tikrai gerą infrastruktūrą neblogoje geografinėje situacijoje, nes iš vienos pusės Latvija, iš kitos pusės – uostas. Taigi gamybai tai yra gera vieta, juo labiau, kad kvalifikuotos darbo jėgos yra. Žinoma, tai neįvyksta per dieną“, – komentavo R. Rudzkis.

Naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose pastatyta prieš 34 metus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...