captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šešėlinę ekonomiką padės tramdyti išmaniosios technologijos

Trečiadienį Vilniuje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos suinteresuotos institucijos turės galimybę naudotis skaitmenine sistema, leidžiančia realiu laiku stebėti tabako produktų gamybą, prognozuoti biudžeto pajamas bei patikrinti tabako gaminių autentiškumą.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Trečiadienį Vilniuje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos suinteresuotos institucijos turės galimybę naudotis skaitmenine sistema, leidžiančia realiu laiku stebėti tabako produktų gamybą, prognozuoti biudžeto pajamas bei patikrinti tabako gaminių autentiškumą.

Susitarimą pasirašė VMI su privataus verslo iniciatyva įkurta Skaitmeninio kodavimo ir sekimo asociacija (angl. DCTA). Šis susitarimas yra pirmas Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i. MAS praktinio įgyvendinimo etapas.

„Tikimės, kad visi išmaniosios mokesčių administravimo sistemos sprendimai pasieks tikslą sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jau kitais metais skaitmeninę sistemą pradės taikyti apie 70–80 proc. savo produkciją Lietuvoje platinančių tabako gamintojų.

Sistemą, kurią valstybė galės toliau vystyti, neprisirišdama prie konkretaus tiekėjo, įgyvendins ir techninę priežiūrą garantuos „Atos“ – viena didžiausių informacinių technologijų kompanijų pasaulyje. Visus su sistema susijusius kaštus padengs „DCTA“ narės.

Pasak VMI viršininko Modesto Kaseliausko, įdiegus i. MAS kasmet verslas ir valstybės pajustų apie 1,5 mlrd. litų ekonominę naudą.

„Nauja išmanioji akcizinių prekių apskaitos sistema yra pirma i. MAS praktinio įgyvendinimo dalis. Ši skaitmeninė sistema leis tiksliau planuoti pajamas iš akcizinių prekių bei supaprastins akcizinių prekių apskaitos procesą. Lietuvoje šiuo metu yra naudojama popierinių banderolių sistema, todėl visos šalys yra suinteresuotos susipažinti su alternatyviais sprendimais, kurie galėtų padėti sumažinti šešėlį šalyje“, – teigė M. Kaseliauskas.

Lietuvos šešėlinėje rinkoje praėjusiais metais cirkuliavo apie 31 mlrd. litų. Vien dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais valstybės biudžetas kasmet praranda 250 milijonų litų akcizo ir 69 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių.

DCTA valdybos pirmininko Artiomo Černio teigimu, Lietuva yra geras pavyzdys kitoms šalims, kaip valstybės ir verslo pastangos gali būti sutelktos bendram tikslui pasiekti.

„Šešėlinė ekonomika yra blogai ne tik valstybei, bet ir skaidriai dirbančiam verslui. Matydami aktyvias Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų pastangas mažinti šešėlinę rinką šalyje, prisidedame prie bendros Vyriausybės strategijos kovojant su kontrabanda. Toks bendradarbiavimo modelis yra efektyviausias būdas spręsti nacionalines ir globalias problemas“, – sakė A. Černis.

DCTA skaitmeninė sistema taip pat leis identifikuoti į Lietuvą patekusių nelegalių produktų kilmę, bet kurioje grandyje patikrinti produkto autentiškumą bei realiu laiku stebėti gamybos apimtis, skaičiuoti surenkamus mokesčius.

Ši sistema pradėta naudoti 2007 m. pagal ES susitarimą su tabako produktų gamintojais. Kaip oficiali mokesčių kontrolės bei apskaitos sistema ji jau yra įdiegta Šveicarijoje. Vokietijoje, Portugalijoje bei Šiaurės Europos šalyse ši sistema iš dalies naudojama atskirose institucijose, pavyzdžiui, muitinėse. Nuo to laiko nelegalių tabako gaminių importas iš Rusijos ir Ukrainos sumažėjo 25 procentais.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...