captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekologiška elektra – proga pasipuikuoti

Perkame tik ekologišką elektrą. Taip skelbiasi vis daugiau verslo įmonių, nors iš tiesų visos jos, kaip ir Lietuvos gyventojai, energiją gauna iš bendro tinklo. Tačiau verslininkai įsitikinę, kad įsigyti sertifikatai didina jų kompanijų pridėtinę vertę, rašo pirmadienio „Lietuvos rytas“.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Perkame tik ekologišką elektrą. Taip skelbiasi vis daugiau verslo įmonių, nors iš tiesų visos jos, kaip ir Lietuvos gyventojai, energiją gauna iš bendro tinklo. Tačiau verslininkai įsitikinę, kad įsigyti sertifikatai didina jų kompanijų pridėtinę vertę, rašo pirmadienio „Lietuvos rytas“.

Žaliosios energijos siūlytojai kaip įmanydami vilioja pirkėjus. Nors prekė dar gana nauja, bet vis daugiau Lietuvos bendrovių ima skelbti, kad joms ne vis tiek, kaip pagaminta elektra, kurią jie naudoja.

„Esame neabejingi ekologijai, tad perkame elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, vandens“, – taip tvirtina žaliosios energijos pirkėjai.

Sertifikatas – pažadas

Tai, kad į bendrą tinklą patenka įvairiais būdais pagaminta elektra, jų apsisprendimo nekeičia.

„Pirkdami tokią elektrą tampame nors šiek tiek labiau nepriklausomi“, – aiškino ėdalą šunims ir katėms gaminančios bendrovės „Mars Lietuva” vadovė Aušra Žemaitienė.

Klaipėdos kompanija – viena iš tų, kurios įpareigojo elektros tiekėjus pagaminti tam tikrą kiekį žaliosios energijos.

Kitaip tariant, gavo sertifikatą kaip pažadą, kad gamintojas išgaus tam tikrą dalį elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Priverčia ir savininkai

Mineralinio vandens gamyba užsiimanti bendrovė „Druskininkų Rasa“ irgi nusprendė įsigyti tokį sertifikatą. „Siekiame prisidėti prie gamtos tausojimo gamyboje naudodami žaliąją energiją“, – sakė „Druskininkų Rasos“ vadovė Jurgita Kukienė.

Pirkti žaliąją energiją savotiškai įsipareigojo ir daugiau didelių kompanijų – „Lietuvos draudimas“, komerciniai bankai ir kiti. Skelbiama, kad netrukus tokių pirkėjų atsiras dar daugiau.

Verslininkai aiškina taip skatinantys elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Tai esą svarbu žinoti ne tik jiems, bet ir jų verslo partneriams.

Kai kurias užsienio kapitalo įmones, ypač bankus, pasirinkti žaliąją energiją paskatino savininkai. Jie savo šalyse jau seniau nuėjo šiuo keliu. Tad filialai Lietuvoje, kai tik atsirado galimybė, irgi buvo priversti tai padaryti.

Tenka mokėti daugiau

Jau atsiranda ir pavienių žmonių, kurie ryžtasi tokioms sutartims. Tačiau kartu jie įsipareigoja daugiau mokėti už elektrą.

„Manau, kad žmonės, propaguojantys žaliąsias idėjas, įsigydami aplinkai draugišką energiją privalo susitaikyti ir su šiek tiek didesnėmis išlaidomis“, – aiškino verslininkas Virginijus Strioga, tapęs pirmuoju šalies gyventoju, perkančiu žaliąją energiją.

Beje, užsienyje būtent gyventojai ir sudaro didžiąją dalį žaliosios energijos vartotojų.

V. Strioga, investuojantis į energetikos projektus, teigia, kad jam svarbu žinoti, jog perka elektrą, kuri nedidina į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekio.

Žaliosios energijos pirkėjams iš tiesų reikia mokėti daugiau nei įprastai. Juk elektra, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, yra brangesnė už tą, kuri išgauta, tarkime, deginant dujas ar akmens anglis.

Tiekėjai oficialiai neviešina tokios elektros kainų dėl konkurencijos sumetimų. Tačiau, pavyzdžiui, žaliosios lietuviškos energijos kaina yra iki 5 proc. didesnė už įprastai taikomą įkainį.

Tiesa, pirmieji žaliosios energijos pirkėjai moka įprastą kainą. Bet tokių nuolaidų tiekėjai suteikia tik pirmiesiems.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad 74 proc. iš 500 apklaustų šalies įmonių svarstytų pirkti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau tik 17 proc. sutiktų už ją mokėti daugiau. Tyrimą užsakė valstybei priklausanti įmonė „Energijos tiekimas”.

Atskirti tinkle – neįmanoma

Vis dėlto žaliąją energiją perkantys verslininkai teigia puikiai suvokiantys, kad gauti tik tokią elektrą yra neįmanoma. Juk į tinklus patenka ne tik hidroelektrinių ar vėjo pagaminta elektra.

Čia plūsta ir importinė, ir Elektrėnuose ar kitur pagaminta elektra, kuri anaiptol nelaikoma ekologine, nes pagaminta naudojant dujas. Šiluminėse elektrinėse išgaunama energija irgi nevadinama žaliąja.

„Suprantame, kad elektra nėra paprasta prekė. Fiziškai atskirti, ar ji yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, ar dujų, neįmanoma”, – pripažino „Druskininkų Rasos” vadovė.

Tačiau tai, jos nuomone, nesumenkina sertifikatų reikšmės. „Dėl to elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių netampa kitokia, nepakeičia savo kilmės”, – pažymėjo J. Kukienė.

Lietuvoje bent keletas tiekėjų siūlo žaliąją energiją. Tarp jų – ir užsienio įmonės, atstovaujančios kitų šalių elektros gamintojams.

Kauno hidroelektrinės pagamintą elektrą parduodanti valstybinė bendrovė „Energijos tiekimas” aiškina, jog tais pačiais tinklais teka įvairi elektra – ir iš atsinaujinančių šaltinių, ir įprasta.

Tačiau šiuo atveju gamintojas įsipareigoja pagaminti tiek žaliosios elektros, kiek pasirašė sutartyje su pirkėju.

Reikės įveikti gandus

Nepriklausomi energetikos ekspertai sveikina iniciatyvą skatinti žaliosios energijos gamybą. Tačiau jie pastebėjo, kad dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų pasitikima tokiais projektais.

„Tokie sertifikatai išduodami visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis. Tačiau mūsų šalyje daug klaustukų kyla dėl kontrolės“, – aiškino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Anot jo, kol kas gana sunku patikrinti, ar elektros gamintojas į tinklą patiekė būtent tiek žaliosios energijos, kiek įsipareigojo.

„Todėl kartais tenka girdėti gandų, kad elektros kilmė anaiptol nėra tokia, kaip oficialiai teigiama. Reikėtų juos paneigti”, – tvirtino V. Lukoševičius.

Tenka išduoti net kilmės garantijas

Laisvojoje elektros rinkoje konkuruojantys elektros tiekėjai kartais suabejoja vienas kito garantijomis. Kartais netgi kyla įtarimų, kad iš esmės visa žalioji energija yra importinė.

Kitaip tariant, perka pigesnę elektrą svetur, o čia ją paverčia žaliąją, taigi – ir brangesne.

Tačiau „Energijos tiekimo” vadovas Algirdas Juozaponis užtikrino, kad elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, registruoja ir kilmės garantijas išduoda Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid”.

O elektros tiekėjai neva kontroliuoja nupirktos ir parduotos žaliosios elektros energijos kiekius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...