captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybė skatina drausti pasėlius nuo sausros

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo, siekiant žemės ūkio subjektams sumažinti draudimo įmokas, siūloma pratęsti paramą draudimo įmonėms, draudžiančioms žemės ūkio subjektus nuo stichinės sausros.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo, siekiant žemės ūkio subjektams sumažinti draudimo įmokas, siūloma pratęsti paramą draudimo įmonėms, draudžiančioms žemės ūkio subjektus nuo stichinės sausros.

Vyriausybės nutarimo projektas dėl draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo buvo parengtas 2007 m., kai reikėjo imtis priemonių stabilizuoti padėtį, kad įvykus analogiškai stichinei sausrai kaip 2006-ųjų vasarą, pasekmės būtų švelnesnės.

Siekiant sumažinti valstybės biudžeto nuostolius, o draudimo įmones skatinti drausti augalus nuo stichinės sausros, 2007 m. buvo parengta ir su Europos Komisija (EK) suderinta paramos pasėlių draudimui sistema, pagal kurią iš valstybės biudžeto kompensuojama dalis draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros (perdraudimas).

Ši priemonė su EK suderinta iki 2013 m. liepos 1 d., todėl Žemės ūkio ministerija Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektu siūlo pratęsti augalų draudimo paramos sistemos stichinės sausros atveju galiojimą iki 2020 m., bet laipsniškai mažinti paramos lygį draudimo įmonėms bei didinti rizikos valdymo atsakomybę ūkio subjektams.

Tikimasi, kad tokia valstybės paramos sistema skatins draudimo įmones drausti augalus nuo stichinės sausros, nes dėl valstybės teikiamos paramos labai sumažėja draudimo įmonių perdraudimo išlaidos, o žemės ūkio veiklos subjektus dėl palankesnių draudimo sąlygų ragins mažiau kliautis nuostolių kompensavimu vien tik iš valstybės, bet ir patiems drausti pasėlius.

Parama kompensuojant dalį draudimo įmonių lėšų tik stichinei sausrai pasirinkta atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes. Visoms rizikoms paremti nepakaktų lėšų, o stichinė sausra Lietuvoje yra rizikingiausia rizikos rūšis, kurios perdraudimo įmonės nenori perdrausti be valstybės paramos.

Nutarimo projekte siūloma nustatyti daug didesnius koeficientus, negu ankstesniais metais. Paramos dydis draudimo įmonėms apskaičiuojamas atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime nustatytus koeficientus: kuo didesnis koeficientas, tuo mažesnė parama suteikiama draudimo įmonėms. Koeficientai nustatyti iki 2020 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų valstybės pagalbai galiojimo laiką.

Ši paramos priemonė bus teikiama derinti EK tik tuomet, kai ši patvirtins valstybės pagalbos gaires 2014–2020 m.

Dabartiniu finansiniu laikotarpiu (2014–2020 m.) taip pat atsirado galimybė teikti paramą draudimo įmokoms kompensuoti ir iš Kaimo plėtros programai skirtų lėšų, todėl tikimasi didesnio ūkininkų aktyvumo draudžiant augalus ir pasėlius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...