captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuviški“ gaminiai – iš Vokietijos, Estijos, Ukrainos

Pieno produktai, duonos gaminiai ar saldumynai – prekės, ant kurių dažnas pirkėjas ieško lietuviškų pavadinimų. Tai daryti skatina ne tik patriotiškumas, bet ir noras ragauti šviežią, vos už kelių dešimčių ar šimtų kilometrų pagamintą produktą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pieno produktai, duonos gaminiai ar saldumynai – prekės, ant kurių dažnas pirkėjas ieško lietuviškų pavadinimų. Tai daryti skatina ne tik patriotiškumas, bet ir noras ragauti šviežią, vos už kelių dešimčių ar šimtų kilometrų pagamintą produktą. Lietuvišką pavadinimą turintis gaminys dar nenurodo jo kilmės šalies – etiketes patyrinėjus labiau, matyti, kad net ir gerai Lietuvoje žinomi gamintojai šiuos kartais veža iš kaimyninių šalių.

Norint pirkti lietuvišką produkciją verta žiūrėti ne tik į pavadinimus, bet ir į etiketes – ten nurodyta produkto kilmės šalis gali nustebinti ne vieną. Nors ant prekės pakuotės ir puikuojasi gerai žinomas lietuviškas pavadinimas, jis nereiškia, kad produktas taip pat pagamintas Lietuvoje – jis į parduotuvę gali būti atkeliavęs ir iš Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ar net Ispanijos. Pasitaiko atvejų, kai kilmės šalis apskritai išlieka paslaptyje – tėra nurodyta, kad produktas pagamintas Europos Sąjungoje. Nors didžioji dalis vieno gamintojo siūlomo asortimento ir gali būti gaminama Lietuvoje, atidžiai reikėtų apžiūrėti visas etiketes – iš kitos šalies gali būti atkeliavęs tik vienas produktas ar keli gaminiai.

DELFI domėjosi, iš kur į Lietuvą vežami po lietuviškai pavadinimais pasislėpę užsienyje gaminti produktai ir teiravosi gamintojų, kodėl šie nusprendė produktus gaminti kitoje šalyje. Pasak specialistų, tai – papildoma rinkodaros priemonė, padedanti produktą labiau išpopuliarinti tarp pirkėjų.

Lietuviškas pavadinimas – ant kaimyninių šalių produktų

Produktų, kurių pavadinimas lietuviškas, tačiau kilmės šalis – ne Lietuva, galima rasti įvairiuose parduotuvės skyriuose. Bene daugiausiai jų – lentynose su aliejaus buteliais. Čia galima rasti iš įvairiausių šalių į Lietuva atkeliavusio „Obelių“ ar „Vilniaus“ aliejaus – skirtingos jų rūšys gaminamos Estijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Lietuvos pirkėjams žinomais prekės ženklais paženklintas „Optima linija“ ar „Maxima“ aliejus šalį taip pat pasiekia iš Vokietijos ir Ukrainos.

Užsienyje pagamintų, tačiau lietuviškais pavadinimais pavadintų prekių parduotuvėje galima rasti ir daugiau. Šių yra net ir pieno ar duonos skyriuose. Pavyzdžiui, „Rokiškio pienas“ pirkėjams siūlo keleto rūšių varškės grūdeliais, kuri pagaminta Lenkijoje. Tuo metu „Fazer Lietuva“ gaminamos kai kurios „Gardėsio“ duonos rūšys parduotuves pasiekia iš kaimyninės Latvijos ar Estijos. Prekyvietėse galima rasti ir lietuviškai besivadinančių, tačiau kitur pagamintų saldumynų. „Premia“ siūlomi „Bravo“ ar „Klasika“ ledai gaminami Estijoje, „Karūna“ šokoladai – Lenkijoje, „Vilniaus duonos“ vafliai „Klasika“ – Latvijoje.

Gamintojai: tai normali praktika

Pasak pačių gamintojų, tokia praktika – normali, ir pirkėjai stebėtis neturėtų. „Dabar, kai esame didelio tarptautinio koncerno dalimi, moderni ir geografiškai bei ekonomiškai efektyvi gamykla užsienio šalyje yra tik privalumas, nes produkcija pasiekia vartotojus puikios kokybės, nenutrūkstamai bei laiku. Tai – visiškai normali šių dienų verslo praktika ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje. Svarbiausia – pateikti kokybišką produktą vartotojui. Būtent tuo ir vadovaujamės jau daugelį metų“, – sakė „Premia KPC“ marketingo vadovė Lina Gečiauskaitė. Moters teigimu, nors ledai ir gaminami kitoje šalyje, nuspręsta palikti tiek lietuvišką pavadinimą, tiek receptą.

„Mūsų ledų prekių ženklai, taip pat jų receptūros yra mūsų lietuviškas paveldas, kurį mes vis dar naudojame, didžiuojamės bei vertiname kaip ir mūsų vartotojai jau daugelį metų“, - sakė ji.

„Fazer Lietuva“ generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio teigimu, produkto gamyba kitoje šalyje nereiškia, jog šis pirkėjus pasieks ne toks šviežias. „Kiekvienos Baltijos šalies rinka atskirai yra nedidelė, todėl į skirtingus pirkėjų poreikius reaguojame investuodami į savą specializaciją turinčias kepyklas Baltijos šalyse, o nedideli atstumai suteikia galimybę šiandien iškeptą duoną Lietuvoje, rytoj pristatyti kitos Baltijos šalies pirkėjams“, – sakė jis.

M. Snarskis DELFI sakė, kad duona parduodama ir Latvijos pirkėjams. „Tačiau tam tikri šiuolaikiški, inovatyvūs produktai nėra tokie paklausūs Lietuvoje, kad investuotumėme į jų gamybos linijas. Todėl, pavyzdžiui, porcijinės duonelės, parduodamos Lietuvoje, kepamos Latvijoje įsikūrusiose kepykloje“, - sakė jis.

„Fazer Lietuva“ generalinis direktorius sakė nemanąs, kad lietuviški pavadinimai galėtų klaidinti vartotoją dėl produkto kilmės šalies. „Bendrovė pažymi, jog „Gardėsio“ ženklu pažymėtų produktų pavadinimai negali ir neturi būti tapatinami su jų kilmės šalimi ar vieta. Juolab produkto pavadinime ar ženklinime vartojama lietuvių kalba negali ir neturi būti suprantama kaip užuomina į produkto kilmės vietą – tai visiškai nekoreliuoja tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai produkto pavadinime nurodoma „iš Lietuvos“, „lietuviška“, ar pan., - sakė pašnekovas. - Pabrėžtina, jog „Fazer Lietuva“ neprekiauja nei vienu produktu, kuris būtų pagamintas ne Lietuvoje, tačiau jo pavadinime būtų daroma aukščiau įvardinto pobūdžio nuoroda į Lietuvą. Taigi jokio pagrindo daryti prielaidas apie bendrovės gaminamos produkcijos vartotojų klaidinimą nėra“.

Lietuviškai galima vadinti visas prekes

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, užsienyje pagamintų produktų pavadinimas lietuviškais vardais Lietuvoje nėra masinis reiškinys. Jo manymu, šiuo metu yra apie keliolika tokių prekių. „Daug kas perka būtent mūsų įmonių pavadinimus ir gamina produktus kitose šalyse, bet tai – labiau rinkodaros priemonė“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, tai – ne apgavystė, tačiau jis sakė manantis, kad dauguma lietuvių pirkdami, pavyzdžiui, „Obelių“ aliejų, iš tiesų mano, jog jis pagamintas Obeliuose: „Aš sakyčiau, kad tai nėra apgavystė, nes tai yra legaliai įsigytas pavadinimas. Jis prieš tai turėjo didesnį perkamumą, savo rinką. Užsieniečiai perka šį gaminio pavadinimą, o jo kokybėje didelių pokyčių nėra, nors mes galvojame, kad lietuviškas produktas būna geresnis“.

A. Gapšys sakė pritariantis nuomonei, kad prekė lietuvišku pavadinimu labiau patraukia kliento dėmesį. „Pirma, manoma, kad tokia prekė šviežesnė, anksčiau pagaminta. – sakė jis. – Antras dalykas – pas mus vyraujanti nuomonė, kad užsienyje naudojamas GMO (genetiškai modifikuoti organizmai - DELFI), o tai taip pat turi įtakos. Dėl kokybės, žinoma, sunku ginčytis – kiekvienas vartotojas turi savo skonį, ir žinoma yra užsienyje gamintų produktų, kurie yra geri ir kokybiški. Visgi, nusistovėjusi nuomonė, kad lietuviškas produktas yra geresnis nei įvežtinis“.

Kreipusis į Konkurencijos tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą paaiškėjo, kad klientai dėl lietuviškai besivadinančių, tačiau kitose šalyse pagamintų prekių skųstis nėra linkę. VVTAT atstovas Vitas Ūsas sakė, kad tokių skundų tarnybai pateikta nebuvo. Tuo metu Konkurencijos tarnyba nurodė, kad nors prekės pavadinimas ir galėtų turėti reklamos požymių, vadinti prekę lietuviškai ir gaminti ją kitoje šalyje iš tiesų nėra laikoma pažeidimu.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...