captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai: mugėse pirkėjai pinigines atveria plačiau

Dažnai vangią prekybą verslininkai pagyvina mugėse. Jie sako, kad pirkėjai ateina atsipalaidavę todėl negaili pinigų. Vis dažniau vieni pas kitus į muges važinėjantys latviai ir lietuviai sako gaminiams ieškantys ne tik naujų rinkų, bet tiriantys pirkėjų skonį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dažnai vangią prekybą verslininkai pagyvina mugėse. Jie sako, kad pirkėjai ateina atsipalaidavę todėl negaili pinigų. Vis dažniau vieni pas kitus į muges važinėjantys latviai ir lietuviai sako gaminiams ieškantys ne tik naujų rinkų, bet tiriantys pirkėjų skonį.

Mugės Panevėžyje metu .verslininkai tikina, kad jie mugėms yra rengiamasi iš anksto – prikepa ne tik skanesnių, bet ir išvaizdesnių gaminių.

„Kiekvienam mieste atskirai, vienai mugei [iš gamintojų] paprašome 200 vienetų širdučių ir apie 10 dėžių grybukų. Kituose miestuose tik 3 dėžutes grybų parduodame“, – LRT Televizijos Naujienų tarnybai sakė prekiautoja iš Panevėžio Ala Kazanavičienė.

Pasak pardavėjų pirkėjų skoniai kiekviename mieste skiriasi. Geriausiai prekiauti atlaiduose – minia žmonių gaminius išperka greitai.

Verslininkų nuomone, prekybos sėkmę mugėse lemia orai. Jei jie geri – pirkėjų daug, tačiau esą laimi tie, kas garsiausiai juos vilioja.

„Cinamonas, tai vaistas pasirodo, jeigu yra koks kraujo spaudimas, tai cinamonas mažina kraujo spaudimą“, – žurnalistams aiškino vienas mugės lankytojas.

„Pardavimai gal menkesni, neperka kilogramais, du šimtus gramų, ar tokių ar kitokių, matom augesni žmonės ateina, padarom nuolaidėles, – teigia kepyklos savininkas iš Klaipėdos Leonas Krūvelis.

Aktyvius metodus mugėse naudoja ne tik parduodantys maistą, bet ir buities prekes.

„Per balas, jeigu einat visas vanduo atšoka, nubėga. Taip daugiau galima parduot negu sėdint ir laukiant kliento“, – valydamasis batus žurnalistams sako vilnietis Vytautas. 

Lietuviškose mugėse gausu ir verslininkų iš Latvijos. Pirmą kartą Panevėžyje prekiaujantys rygiečiai sako dažnai matantys lietuvius su gaminiais Rygoje, todėl nusprendę pabandyti.

„Norėjom savo prekes parodyti, kad jūs tradicinių valgių paragautumėt, žirnių, kopūstų“, – sako prekiautoja iš Rygos Kristina Ivanova.

„Mums patinka latviški patiekalai, mano žmona iš Latvijos, mes visą laiką pamatę einame, žuvis būna labai skani“, – žurnalistams liudija šviesių plaukų pirkėjas iš Lietuvos.

Iš Bauskės sūrius atvežęs verslininkas neslepia – į muges ateinantys atsipalaiduoti žmonės lengviau atveria piniginę nei parduotuvėje.

„Su kiekvienu pasikalbame, sužinome, kuris sūris skaniausias, išklausome ir rekomendacijų, kokio sūrio norėtų, o tuomet gaminame“, – mano verslininkas iš Bauskės Artūras Melbandis.

Prekiaujantys Latvijoje ir Estijoje lietuviai verslininkai pastebi, kad mūsų mugėse apyvarta didesnė.

„Čia geriau, žmonės domisi produkcija labiau negu Latvijoje, manau, kad lietuviai finansiškai geriau gyvena“, – teigia Sergejus Gluzmanas.

Mugės rengėjų teigimu, norinčiųjų prekiauti jose daugėja, todėl ir prekybos vietos mokestis auga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...