captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai: blogiau jau nebus

Finansų ministerijai sumažinus Lietuvos BVP augimo prognozes kitiems metams, ekonomistai tikina, jog tai nerodo „antrosios krizės bangos“ ir net priešingai, Lietuvos ūkio augimas gali būti sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), o ekonominės tendencijos Lietuvoje daugiau neblogės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Finansų ministerijai sumažinus Lietuvos BVP augimo prognozes kitiems metams, ekonomistai tikina, jog tai nerodo „antrosios krizės bangos“ ir net priešingai, Lietuvos ūkio augimas gali būti sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), o ekonominės tendencijos Lietuvoje daugiau neblogės.

Šiems metams Finansų ministerija nepakeitė ūkio augimo prognozių ir tikisi 2,5 proc. ekonomikos ūgtelėjimo, tačiau 2013 m. prognozuojamas nebe 3,7 proc., kaip šiemet balandį, o 3 proc. augimas.

„Mes kol kas antrosios krizės bangos nematome, nes, kaip mes sakome, Lietuva sėdi teisingame traukinio vagone arba yra teisingoje geografinėje zonoje. Prognozuojama, kad visų mūsų kaimynų ekonomika praktiškai augs kitais metais: tiek Rusijos, nes naftos kainos yra ganėtinai aukštos, tiek Lenkijos, tiek Baltijos šalių, taigi šis regionas išliks vienas stabiliausių regionų pasaulyje“, – teigia „Nordea Bank Lietuva“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuva su tokiu ekonomikos plėtros rodikliu galėtų ir kitąmet pretenduoti į sparčiausiai augančiųjų ES gretas. Kita vertus, kaip pastebi Finansų ministerija, pateiktos prognozės yra pagrįstos prielaida, jog „ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką“ – taigi pagrindinės grėsmės Lietuvos ekonomikai šiuo metu glūdi užsienio rinkose“, – teigia SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Taupyti nebepataria

Ekonomistai teigia, kad sumažintos BVP augimo prognozės gyventojų niekaip nepaveiks, todėl nepataria daugiau taupyti.

„Tolimesnis susilaikymas ir taupymas neturi pagrindo ir gali turėti žalos ekonomikai – krizės laukimas ir vartojimo bei investicijų atidėjimas krizę gali ir sukelti. Apskritai, tolimesnis įmonių atsargų mažinimas bei gyventojų taupymo didinimas yra mažai tikėtinas, todėl jau trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas paspartės ir turėtų siekti apie 3 proc. Kitaip sakant, antrąją krizės bangą jau pajautėme pirmąjį šių metų pusmetį, ateityje ekonomikos tendencijos nebeblogės“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, šiemet pirmąjį pusmetį įmonės ir gyventojai ruošėsi galimai krizei: įmonės jau keturis ketvirčius iš eilės mažina turimą atsargų lygį ir tai turėjo itin didelę įtaką BVP augimo lėtėjimui.

„Antrąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimo augimas buvo beveik dvigubai lėtesnis nei metų pradžioje, nors darbo užmokestis augo, o nedarbas pasiekė 13,3 proc. – žemiausią lygį nuo 2009 metų pradžios. Tai rodo, kad bijodami galimo pajamų praradimo ateityje, gyventojai didesnę pajamų dalį nukreipė ne vartojimui, o santaupoms. Tai rodo ir rekordinį lygį pasiekę indėliai bankuose“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad Finansų ministerijos paskelbta BVP augimo prognozė tiek 2013 m., tiek 2014 m. yra labai konservatyvi, ir, tikėtina, ją ruošiant buvo atsižvelgta į galimą recesiją arba stagnaciją euro zonoje.

Anot ekonomistų, blogesnes prognozes kitiems metams lėmė dvi priežastys: pasaulio ekonomika neatsigauna taip sparčiai, kaip tikėtasi pavasarį, be to, Lietuvos vidaus rinkoje nebuvo imtasi reformų, kurios galėtų paskatinti vartojimą.

Baiminasi didesnių mokesčių

Pasak Ž. Maurico, šiuo metu labiau nei sumažintos BVP augimo prognozės gyventojams ir įmonėms nerimą turėtų kelti mokesčių sistemos nestabilumas.

„Esminių reformų, kurios leistų pakelti vidaus vartojimą, padaryta nebuvo, – dėsto Ž. Mauricas. – Manau, reikėjo liberalizuoti darbo rinką, taip pat imtis masinės renovacijos programos, kuri, labai lėtai judėjo į priekį, užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą. Aišku, greitai to nesutvarkysi, bet šiai sričiai jau padaryta pakankamai nemaža žala – labai daug laiko reikia sukurti pasitikėjimą, kai jį sugriauti galima greitai, galbūt dėl to ir užsienio investicijų neatėjo į Lietuvą tiek daug, kiek buvo planuota.“

Pasak jo, šiuo metu pasitikėjimo Lietuva neskatina mokestinės strategijos nebuvimas.

„Suomiai, pavyzdžiui, turi 30 metų mokestinę strategiją ir žada per 30 metų nedidinti darbo apmokestinimo, akcizų, nekilnojamojo turto mokesčių, o Lietuvoje sisteminio požiūrio į mokesčius vis dar nėra ir nėra garantijų, kad atėjus naujai valdžiai, vėl nematysime pokyčių: gali būti įvestos PVM lengvatos, galbūt bus keliamas nekilnojamojo turto mokestis, galbūt ne, galbūt bus didinamas pelno mokestis ir taip toliau. Yra labai didelė nežinomybė, kas gi bus su tais mokesčiais ir tai nepadeda formuoti mūsų šalies įvaizdžio“, – sako Ž. Mauricas.

Žmonių pajamos nedidėja

Be to, vidaus vartojimui neigiamos įtakos turi ir tai, kad gyventojų pajamos auga lėčiau nei šalies ekonomika ir infliacija.

„Vidaus vartojimas pakankamai sunkiai skinasi kelią į priekį, prekybos sektorius nerodo tokių gerų rezultatų kaip anksčiau ir atlyginimai neaugo. Pagrindinis vidaus vartojimo stabdis yra lėtai augantis gyventojų darbo užmokestis“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, dabar vartotojai yra pakankamai atsargūs, tad labiau tikėtina, jog palaipsniui jie ims išleisti daugiau, o verslas patikės, jog situacija nėra tokia bloga, kokią jie įsivaizduoja bei nesibaimins investuoti.

„Numatomas tolesnis, kad ir neskubus, nedarbo lygio mažėjimas, darbo užmokesčio didėjimas, vartojimo augimas“, – panašios nuomonės laikosi ir V. Tauraitė.

Tačiau N. Mačiulis mano, kad per daug pesimistiškai yra vertinamos darbo rinkos tendencijos: „Šiemet stebimas gana spartus naujų darbo vietų kūrimas: „Sodros“ duomenimis per 7 šių metų mėnesius sukurta 47,8 tūkst. naujų darbo vietų, o 2013 metams finansų ministerija prognozuoja 12,8 proc. nedarbo lygį. Tai reiškia, kad tikimasi, jog nuo dabar naujų darbo vietų beveik nebus sukurta. Tokį scenarijų įsivaizduoju jei euro zonoje krizė pagilėtų, tačiau praėjusios savaitės ECB sprendimai rodo, kad tokia rizika mažėja. Per didelis nerimas išreiškiamas ir dėl mažėjančios darbo jėgos – kol kas natūralią neigiamą gyventojų kaitą bei emigraciją kompensavo sparčiai išaugęs darbo jėgos aktyvumas. Antrąjį šių metų ketvirtį net 72,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų dalyvavo darbo rinkoje – turėjo darbą arba jo ieškojo. Tai aukščiausias lygis nuo nepriklausomybės laikų ir žymiai didesnis nei praėjusio dešimtmečio vidurkis.“

Prastesnes ūkio augimo prognozes ekonomistai pateisina: geriau prognozuoti ir biudžetą planuoti blogiausiam scenarijui, nei suplanuoti nepagrįstai dideles išlaidas, kurios pablogėjus ekonomikos perspektyvoms padidintų šalies biudžeto deficitą. O mažesnės BVP augimo prognozės reiškia, jog per artimiausius metus nepavyks subalansuoti šalies biudžeto ir tai bus nukelta keleriems metams į priekį. 

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close