captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vėjas elektros energija galėtų aprūpinti visą pasaulį, teigiama tyrime

Vėjas galėtų pagaminti gerokai daugiau energijos, nei reikia pasauliui, tačiau norint ją pajungti, reikėtų didžiulių investicijų į infrastruktūrą, o tai, anot analitikų, nėra realistiška. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vėjas galėtų pagaminti gerokai daugiau energijos, nei reikia pasauliui, tačiau norint ją pajungti, reikėtų didžiulių investicijų į infrastruktūrą, o tai, anot analitikų, nėra realistiška.

Pasauliui siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tokio kaip anglis ar gamtinės dujos, kaip alternatyva vystomi atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas ir saulės energija.

Priešingai nei kiti neseniai atlikti tyrimai, klimato duomenų analizė, paskelbta leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rodo, kad vėjo turbinos gali pagaminti šimtus teravatų elektros – daug daugiau nei reikia visam pasauliui.

Norint pasiekti maksimalų potencialą, anot tyrimo autoriaus Marko Jacobsono, reiktų 1,5 mlrd. masyvių vėjo malūnų, pastatytų jūroje ir ant kranto.

Tai daug daugiau nei reikėtų faktiniam pasaulio elektros poreikiui patenkinti, teigė Stanfordo universiteto inžinierius, tačiau vis tiek reikėtų dar daugybės milijonų naujų turbinų.

Net ir atsižvelgiant į dideles investicijas į vėjo jėgaines pastaruoju metu, „bendras vėjo pajėgumas visame pasaulyje siekia maždaug 250 gigavatų“ arba maždaug šimtąją to, ko reikia patenkinti pusę pasaulio elektros energijos, vėsinimo ir kitus poreikių.

M. Jacobsonas įsivaizduoja visiškai kitokią ateitį.

Jis skaičiuoja, kad užtektų keturių milijonų 5 megavatų turbinų, didesnių, nei dauguma dabar naudojamų, kad 2030 metais būtų patenkinta pusė energijos poreikio.

„Pasaulyje šiandien kasmet pagaminama 70–80 mln. automobilių. Mums reikia tik keturių milijonų turbinų kas 30 metų“, – svarstė Jacobsonas, teigdamas, kad tai tikrai įmanoma.

Tačiau ekspertai nusiteikę skeptiškai.

„Jei tai pasiekti būtų pagrindinis pasaulio tikslas, greičiausiai tai būtų padaryta. Tačiau klausimas, kiek nori išleisti atsinaujinančiai energijai, palygimus su kitais visuomenės prioritetais“, – svarstė Audunas Botterudas, JAV Energijos departamento Argonne`o nacionalinės laboratorijos tyrėjas.

Be ekonominių investicijų, anot A. Botterudo, nereikėtų nuvertinti ir besikeičiančių vėjų iššūkių.

„Turint gana nedidelį vėjo energijos kiekį, gana lengva valdyti šį svyravimą ir nepastovumą, tačiau mastus padidinus, tą daryti tampa vis sunkiau“, – naujienų agentūrai AFP teigė jis.

„Idealiu atveju, turint tam tikrą kaupimo prietaisą, galintį dideliais kiekiais kaupti elektrą, būtų galima ją kaupti, kai yra perteklius, ir naudoti tuomet, kai vėjai nurimsta. Tačiau tokios saugyklos  vis dar labai brangios, be to, naudojant šiandienines technologijas, galima pastatyti ribotą jų kiekį“, – teigė  A. Botterudas.

Be to, reikia įskaičiuoti ir perdavimo linijų tiesimo kaštus, kad energiją būtų galima perduoti iš vėjuotų vietovių į tas, kur jos reikia, pridūrė ekspertas.

Su tokia nuomone sutinka ir Kolorado universiteto aplinkos politikos ekspertas Rogeris Pielke, kuris AFP teigė: „Spekuliatyvus mokslas gali būti informatyvus, tačiau jis vis dar lieka toli nuo praktinio energijos sistemos pasaulio.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close