captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką reikėtų žinoti apie atlyginimų ir baudų perskaičiavimą į eurus

Europos Komisijai paskelbus komentarą, jog Lietuva nuo kitų metų gali įsivesti eurą, darbdaviai ir dirbantieji ima skaičiuoti, kaip keisis atlyginimai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Europos Komisijai paskelbus komentarą, jog Lietuva nuo kitų metų gali įsivesti eurą, darbdaviai ir dirbantieji ima skaičiuoti, kaip keisis atlyginimai.

Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas Evaldas Dūdonis atkreipia dėmesį, jog atlyginimai ir baudos turi būti perskaičiuojami šiek tiek kitaip, nei kitos litais numatytos sumos.

Tai yra, konvertuojant atlyginimą iš litų į eurus reikia ne tik laikytis apvalinimo taisyklės, kuri nurodo, jog apvalinama į didesnę pusę esant skaičiams 5–9, bet ir kitais atvejais.

„Įvedus eurą, darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 2 100 Lt, po euro įvedimo jis būtų 608,21 Eur“, – skaičiuoja teisininkas.

Nors atrodytų, kad atlyginimas, vadovaujantis apvalinimo taisykle, turėtų siekti 608,2 Eur (2 100 Lt padalinus iš euro kurso 3,4528 gaunama 608,202 Eur), tačiau apvalinama į didesnę pusę darbuotojo naudai ir gaunama 608,21 Eur.

Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama yra 0, tai yra trečias arba antras po kablelio skaitmuo, centų dydis nekeičiamas, pavyzdžiui, 2 000 Lt yra 579,24 Eur, nors padalinus sumą litais iš euro kurso gaunama suma 579,240037.

„Keisti darbo sutarčių vien tam, kad darbo užmokestį išreikšti eurais, nereikės. Visos iki šiol sudarytos darbo sutartys liks galiojančios ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi būti atliktas automatiškai“, – sako pašnekovas.

Analogiškai kaip darbo užmokestis bus perskaičiuojamos stipendijos, pensijos ir socialinės išmokos: gavėjo naudai euro cento tikslumu.

Kita situacija su baudomis: jos po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu nubaustojo naudai. Pagal šią nuostatą, 500 Lt bauda virstų 144 Eur bauda, nors šią sumą litais padalinus iš euro kurso gaunama 144,81 Eur.

Kitos sumos – pagal apvalinimo taisyklę

Kitos Lietuvoje numatytos sumos, pavyzdžiui, verslo sutartyse, turės būti perskaičiuojamos pagal apvalinimo taisyklę. Visgi kainas prekybininkams ir pardavėjams rekomenduojama perskaičiuoti vartotojo naudai ir net esant galimybei jų į didesnę pusę neapvalinti.

„Bendras sumų konvertavimo principas yra toks, kad sumos litais yra padalijamos iš perskaičiavimo kurso ir gautasis rezultatas suapvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio“, – komentuoja advokatų kontoros vyresnysis teisininkas, advokatas Augustas Klezys.

Rekomenduotina, kad visose naujai sudaromose bei šiuo metu galiojančiose ilgalaikėse verslo sutartyse būtų pateikiamos nuorodos į sumas eurais – tai ypač aktualu sutartims, sudarytoms litais su ne euro zonai priklausančiose valstybėse veikiančiais verslo partneriais.

DELFI skelbė, kad euro įvedimo dieną visos bankų sąskaitose esančios lėšos bei paskolos litais bus nemokamai automatiškai perskaičiuotos į sumas eurais pagal nustatytą kursą.

„Visos paskolos sutartyse ir kituose teisiniuose dokumentuose esančios nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki tokio laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą bus laikomos nuorodomis į EONIA indeksą“, – išaiškina A. Klezys.

Šalys gali laisvai susitarti dėl įvairių nuostatų, susijusių su euro įvedimu, todėl rekomenduotina kruopščiai peržiūrėti ir šiuo aspektu įvertinti jau sudarytas ir naujai sudaromas paskolos sutartis.

Akcinis kapitalas ir akcijos perskaičiuojami pagal naujus teisės aktus

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų projektą, nuo 2015 m. visų naujai steigiamų bendrovių akcijų nominali vertė turi būti išreikšta eurais.

Veikiančių bendrovių akcijų nominalios vertės galės būti keičiamos iš litų į eurus tik nuo 2015 m. sausio 1 d., kuomet turėtų įsigalioti Įstatymas dėl nominalios vertės ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.

„Nuo 2015 m. sausio 1 d. naujai įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių nominali akcijų vertė turės būti išreiškiama eurais be euro centų, o naujai įsteigtų akcinių bendrovių – eurais ir dešimtimis centų. Šiuo metu veikiančių bendrovių įstatinis kapitalas bus išreiškiamas eurais ir centais, suapvalinus jų vertę iki centų. Pavyzdžiui, akcija, kurios nominali vertė yra 10 Lt, bus konvertuota į 2,9 Eur nominalios vertės akciją“, – sako A. Klezys.

Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai taip pat numato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio sumažinimą: uždarųjų akcinių bendrovių įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. Eur (šiuo metu 10 tūkst. Lt, apie 2,896 Eur), o akcinių bendrovių – 40 tūkst. Eur (šiuo metu 150 tūkst. Lt, apie 43 443 Eur).

Šiuo metu veikiančioms bendrovėms bus nustatytas terminas įstatinio kapitalo nominalui pakeisti iki 2017 m. sausio 1 d.

„Sorainen“ klientai, kurie veikia keliose Baltijos šalyse ir jau perėjo kronos arba lato konvertavimą į eurą atitinkamai Estijoje ar Latvijoje, nepatyrė jokių reikšmingų nepatogumų. Vis tik nurodomi keletas aspektų, kurie reikalauja išankstinio pasirengimo. Pavyzdžiui, rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti informacinių technologijų bei apskaitos sistemų suderinimui ir pertvarkymui, atlikti papildomos darbo jėgos arba esamų darbuotojų viršvalandinio darbo poreikio planavimą. Taip pat rekomenduojama iš anksto peržiūrėti įmonės procedūras ir esminius dokumentus ir įvertinti, ar ir kokių pakeitimų reikės dėl valiutų pasikeitimo“, – kalbėjo A. Klezys.

Kai įstatai bus keičiami išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalą, bus taikoma supaprastinta procedūra: sprendimas pakeisti įstatus bus priimamas paprasta balsų dauguma visuotiniame akcininkų susirinkime, atitinkami dokumentai neprivalės būti tvirtinami notaro, registruojant pakeistus įstatus nebus taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos. Išimtys nebus taikomos, jeigu įstatuose bus daroma kitų pakeitimų.

DELFI primena, kad birželį Europos Komisija leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...