Verslas

2012.09.10 14:59

Stumbrai Lietuvoje – kaip karvės Indijoje

Skirmantas Pabedinskas, Reda Gilytė, LRT Televizijos laida „Panorama“2012.09.10 14:59

Į Raudonąją knygą įrašytų ir į laisvę beveik prieš 40 metų paleistų stumbrų jau priskaičiuojama per 70. Kasmet iš valstybės biudžeto už stumbrų padarytą žalą išmokama per 200 tūkst. litų kompensacijų. Pati didžiausia laisvėje gyvenanti stumbrų banda dažnai ganosi Kėdainių rajono ūkininkų pasėliuose.

Į Raudonąją knygą įrašytų ir į laisvę beveik prieš 40 metų paleistų stumbrų jau priskaičiuojama per 70. Kasmet iš valstybės biudžeto už stumbrų padarytą žalą išmokama per 200 tūkst. litų kompensacijų. Pati didžiausia laisvėje gyvenanti stumbrų banda dažnai ganosi Kėdainių rajono ūkininkų pasėliuose.

Vilainių seniūnijos ūkininkas sako, kad prieš dešimtmetį pamatyti stumbrą laukuose buvo retenybė. Dabar, kai bandos padidėjo iki 30, gyvūnai trauka į kviečių, rapsų, cukrinių runkelių laukus.

„Ten toliau, kur stumbrų dar nebūta, normalus derlius bręsta. Šitoj vietoj, kur jie praėjo ir išmindė, praktiškai apie kažkokį derlių net neverta kalbėti“, – LRT Televizijos žurnalistams aprodydamas savo laukus kalbėjo ūkininkas Jonas Misevičius.

Pasak ūkininko, stumbrai ne tik nuėda pasėlius. Daugiausia bėdos pridaro juos mindydami ir naktimis išgulėdami.

„Įsivaizduokite, kad tokia stumbrų banda prabrenda per rapsus, kurie praktiškai jau yra kuliami, tai jie viską iškulia“, – sako J. Misevičius.

Šių saugomų gyvūnų medžioti negalima.

„Miškininkai jų nepalaiko, galvoja, kad jie laisvėje neperspektyvūs, jeigu paėmus ekonominiu požiūriu, bet jeigu žiūrint iš tų žmonių, kurie saugo gyvūnus arba globoja, arba turi kitą nuomonę, kad viskas turi natūraliai vystytis, tai jie turėtų būti. Ir dabar dilema neišsprendžiama bus tol, kol tas gyvūnas bus“, – teigia Panevėžio miškų ūkio Krekenavos girininkas Jonas Leika.

Pasak miškininkų, stumbrai Lietuvoje įkurdinti netinkamoje vietoje, kur intensyviai ūkininkaujama.

„Dabar Aplinkos ministerija ruošia pataisas, kad būtų galima ne tik kompensuoti žalą, bet ir dalį lėšų skirti prevencijai, kad ūkininkams, kurie aptvėrė nuo miško pusės savo pasėlius, pastatė vadinamąjį elektros piemenį, atitvarus ar  apsaugai naudojo kitas priemones, būtų grąžinamos lėšos už jų įsigijimą“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.  

Laisvėje stumbrai ganosi ir kaimyninėje Lenkijoje, tačiau tam jiems skiriami miškų masyvai, kur žemdirbyste nesiverčiama.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius