captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svajonių darbas pagal ypatingą sąrašą: puiki alga ir jokios rizikos

Jau kurį laiką kalbama apie valstybės aparato reformą. Tačiau tokios reformos, kokią siūlo Valstybės tarnybos departamentas (VTD), turbūt mažai kas tikėjosi.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Jau kurį laiką kalbama apie valstybės aparato reformą. Tačiau tokios reformos, kokią siūlo Valstybės tarnybos departamentas (VTD), turbūt mažai kas tikėjosi.

VTD siūlo perrašyti Valstybės tarnybos įstatymą, sukuriant atskirą valdininkų kastą – vadinamuosius „aukštesniuosius vadovus“, kurie į pareigas priimami be konkurso. Negana to, norint patekti į šį valdininkijos elitą, reikia patekti į specialų sąrašą, kurį tvirtina ir koreguoja Vyriausybė. Ir lyg to būtų mažai, VTD užsimojo padvigubinti kai kurių įtakingų valstybės tarnautojų algas.

Kam tie konkursai?

Dabar galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato labai siauras galimybes į valstybės aparatą prasibrauti be konkurso. Konkursų nereikia formuojant, pavyzdžiui, ministrų politines komandas – atrenkant viceministrus ir ministrų patarėjus.

Na, o VTD šias galimybes sumanė gerokai išplėsti. Siūloma be konkursų valstybės tarnyboje darbinti ne tik pakaitinius tarnautojus ar valdininko statuso atkūrimo atveju, bet ir įdarbinant jau minėtus „aukštesniuosius vadovus“. Dabartiniame įstatyme toks terminas neegzistuoja. O ką jis reiškia VTD versijoje? Į „aukštesniųjų vadovų“ pareigybių grupę patenka ministerijų kancleriai, Vyriausybės ir ministerijų įstaigų vadovai. Kitaip tariant – tai dešimtys aukštų postų su garantuota solidžia alga ir nemenka įtaka.

Ar būsimasis, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris turėtų ką nors išmanyti medicinos srityje? Pagal VTD siūloma įstatymo versiją – ne. „Aukštesniesiems vadovams“ taikomi labai platūs kvalifikacijos reikalavimai: magistro laipsnis, ne mažesnė nei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtis bei anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos mokėjimas ne žemesniu nei B2 lygiu. „Aukštesniesiems vadovams specialiosios ir profesinės kompetencijos nenustatomos“, – teigiama įstatymo projekte.

Į šiltą kėdę – tik iš išrinktųjų sąrašo

Regis, ne taip ir sunku. Penkerių metų vadovavimo patirtį ir magistro laipsnį turinčių valdininkų, gebančių susišnekėti viena iš trijų Europos Sąjungos kalbų, turėtų būti daug. Tačiau tokių kriterijų atitikimas dar nereiškia, kad galima pretenduoti į šiltą kėdę be konkurso. Mat VTD siūlo nustatyti, kad į kanclerių ar valstybės įstaigų vadovų pareigas galima bus patekti tik „iš aukštesniųjų vadovų sąrašo“.

Na, o „aukštesniųjų vadovų sąrašas“ sudaromas kruopščiai, tik su Vyriausybės palaiminimu. Į privilegijuotojų sąrašą patekti gali tik savo noru į kitas pareigas pasiprašę buvę „aukštesnieji vadovai“, o taip pat – tokias pareigas jau užimantys valdininkai, kuriems iki kadencijos pabaigos likę ne daugiau nei vieneri metai, bei iš vadovaujančių postų dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitraukę tarnautojai. Dar viena galimybė – į išrinktųjų gretas gali patekti „Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkti asmenys“.

O kai galų gale pasiekiamas tas momentas, kai pradedamos vadovaujančių pareigūnų paieškos, VTD siūlo labai aiškiai nustatyti, kas ir kiek kandidatų iš išrinktųjų sąrašo gali siūlyti. „Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, Valstybės tarnybos departamento direktorius ir atitinkamos valdymo srities ministras ar jo įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas asmenis iš aukštesniųjų valstybės tarnautojų sąrašo į pareigas priimančiam asmeniui kolegialiai atrenka ir pasiūlo ne daugiau kaip 7 pretendentus. Šiems pretendentams atrinkti Ministras Pirmininkas, Valstybės tarnybos departamento direktorius ir atitinkamos valdymo srities ministras papildomai gali pasitelkti ekspertus“, – rašoma VTD įstatymo variante.

Jeigu vadovo paiešką vykdančiai institucijai netinka nė viena kandidatūra, atsisakyti galima. Bet tik vieną kartą. „Jeigu aukštesnįjį vadovą į pareigas priimantis asmuo nepasirenka iš pasiūlytų pretendentų, jam vieną kartą pateikiamas naujas pretendentų sąrašas“, – teigiama dokumente.

Na, o jeigu „aukštesnieji vadovai“ panorėtų būti perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas – tam VTD taip pat siūlo sudaryti visas sąlygas.

Siūlo ir didesnes algas

O kad „aukštesniojo vadovo“ pareigos būtų tikrai patrauklios, VTD pasirūpino būsimais šių pareigūnų atlyginimais. Tarkim, ministerijos ar Seimo kanclerio alga, pagal VTD variantą, būtų 23,2 bazinio dydžio. Bazinis dydis šiuo metu yra 450 Lt. Taigi kanclerių alga siektų 10,44 tūkst. Lt iki mokesčių. Šiuo metu, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos kancleris uždirba kiek daugiau nei 9,8 tūkst. Lt, Seimo kancleris – kuklią 5,85 tūkst. Lt sumą.

Įstaigų prie Vyriausybės vadovams, Prezidentūros kancleriui bei didelių ministerijoms pavaldžių įstaigų, turinčių savą pavaldžių įstaigų tinklą, vadovams siūloma nustatyti kiek mažesnį koeficientą – 21,22. Arba beveik 9,5 tūkst. Lt „popieriuje“ pagal dabartinį bazinį dydį.

Mažesnių valstybės įstaigų, veikiančių visoje šalyje, tačiau neturinčių pavaldžių įstaigų ar teritorinių padalinių, vadovai pagal tokį įstatymą galėtų džiaugtis 19,27 bazinio dydžio koeficientu. Arba 8,67 tūkst. Lt iki mokesčių.

Žadėtos permainos – į kitą pusę

Valstybės tarnybos sektorių jau seniai žadama pertvarkyti. Tarp skambėjusių šūkių – jaunų talentų, privataus verslo atstovų pritraukimas į vadovaujančias pareigas. O reforma juda, švelniai tariant, kita kryptimi, mano Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

„Sakyčiau, tas kelias, kuriuo reikėtų eiti ir kuris tarsi deklaruojamas – juo einama, viena vertus, labai nedrąsiai. O kita vertus – labai kreivai“, – DELFI teigė R. Šimašius.

Pasak liberalo, žadama valstybės tarnybą modernizuoti, vadovams taikyti didesnę atsakomybę ir sykiu teikti daugiau savarankiškumo, tačiau dabartiniame projekte tuo nekvepia.

„Toliau lieka iš esmės atskira valstybės tarnybos kasta, kai vadovas, ilgą laiką vadovavęs valstybės institucijoms, automatiškai laikomas vertingesniu negu labai profesionalus vadovas, kuris vadovavo privačioms įmonėms ar kitoms organizacijoms. Čia, man atrodo, labai nelogiška“, – tęsė R. Šimašius.

Pasak jo, tokia reforma suformuotų uždarą ratą aukšto rango valdininkų, kurie turėtų išskirtines sąlygas siekti valstybės įstaigų vadovų kėdžių.

„Ne užtikrinama didesnė dinamika, bet kaip tik „apsaugoma“ nuo viešų konkursų. Ir tokiu būdu, sakyčiau, labiau užtikrinama stagnacija, o ne pokyčiai. Vadovams nereikia konkursų, ir dabartiniai visi vadovai automatiškai lieka tame vadovo range“, – stebėjosi buvęs ministras.

Protekcionizmo grėsmės nemato

VTD direktorius, socialdemokratas Osvaldas Šarmavičius DELFI teigė negalįs pasakyti, ar priėmus tokius įstatymo pakeitimus jis patektų tarp daugiau uždirbsiančių vadovaujančių valdininkų.

„Mano alga kitaip skaičiuojama – pagal pareigūnų apmokėjimą. Dar neaišku, ar aš būsiu toje aukštesniojoje valstybės tarnyboje. Šiame etape ten vyriausybinių įstaių vadovai yra įrašyti, bet Seimui pavaldžių įstaigų – jų nėra. Dar man per anksti skaičiuoti, kiek aš uždirbčiau, jeigu būčiau priskirtas aukštesniųjų vadovo kategorijai“, – kalbėjo O. Šarmavičius.

Paprašytas pakomentuoti „aukštesniųjų vadovų“ klasės sukūrimą, VTD direktorius šios naujovės nebuvo linkęs dramatizuoti. Anot jo, konkursus į vadovaujančias pareigas pakeistų kitos procedūros, t. y. atranka į „aukštesniųjų vadovų sąrašą“.

„Projekte tas yra. (…) Kandidatai į aukštesniuosius vadovus ateina per konkursą į rezervą. O jau iš rezervo jie atrenkami ir pateikiami pareigas priimančiam asmeniui, sakykim – ministrui“, – aiškino O. Šarmavičius.

VTD įstatymo variante susidėlioja savotiškas uždaras ratas – mat „aukštesniuoju vadovu“ gali būti tik tokiose pareigose jau sėdėjęs žmogus. Arba asmuo, atrinktas Vyriausybės nustatyta tvarka. Čia, anot O. Šarmavičiaus, tikimasi į valstybės tarnybą pritraukti gabius žmones iš privataus sektoriaus.

„Į rezervą pakliūti galima iš valstybės tarnybos, kur neateisi be konkurso, ir iš išorės. Sakysim, iš privataus sektoriaus. Per konkursą, tikrinant bendruosius gebėjimus, vadovavimo gebėjimus ir reikalingas kompetencijas. (…) Pagal poreikį – vieną ar du kartus per metus – bus skelbiami konkursai, kad ateitų į rezervą. Ir tada galės ateiti žmonės ne iš valstybės tarnybos, bet iš išorės. Nes mes suprantame, kad ta sistema neturi būti uždara. Jokiu būdu“, – vizija dalijosi O. Šarmavičius.

Kas užtikrins, kad vadovauti siūlomų asmenų sąrašuose nebus protekcijos ar tokių atvejų, kai siūlomas „pasirinkimas“ iš vienos kandidatūros? Čia O. Šarmavičius rodo pirštu į savo vadovaujamą instituciją.

„Mūsų uždavinys ir yra padaryti tokias sąlygas, kad būtų skaidru ir objektyvu“, – teigė VTD direktorius.

Pasak jo, esminis siūlomas pakeitimas darbo užmokesčio skaičiavimo metodikoje – priedų prie algos svorio sumažinimas. „Siūloma atsisakyti didelių priedų. (…) Dabar darbo užmokestis susideda iš algos ir iš priedo, kuris gali būti ir 50, ir 70 proc. Mes manome, kad jeigu tie priedai, sakykim, sudarys žymiai mažesnę dalį, tai ir sistema bus skaidresnė“, – svarstė O. Šarmavičius.

Vis dėlto jis neslepia, kad aukštas pareigas užimantiems valdininkams po reformos algos pastebimai padidėtų. „Aukštesniajai valstybės tarnybai atlyginimai šiek tiek didės. Mes nagrinėjome, privačiame sektoriuje kiek žmonės uždirba tokiose pozicijose dirbdami. (…) Bet aš nedrįsčiau kalbėti, vardinti kažkokių konkrečių sumų – kad jos ir yra projekte“, – teigė pašnekovas, pridurdamas, jog būtent dėl darbo apmokėjimo reformos tikimasi itin daug diskusijų ministerijų lygmenyje.

VTD vadovas pabrėžia, esą valstybės tarnybos reforma tėra pradinėje stadijoje – „pakeliui į Vyriausybę“.

„Vyksta derinimas, bus kai kurios nuostatos turbūt keičiamos. Kaip ir kiekvienam teisės akto projektui“, – sakė O. Šarmavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...