captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Komisija pateikė ES valstybėms 2014 m. skirtas rekomendacijas

Pirmadienį Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų, kurias kiekviena ES valstybė narė turėtų įgyvendinti per ateinančius 12-18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą. Šios rekomendacijos parengtos remiantis detalia kiekvienos šalies situacija, jose patariama, kaip skatinti augimą, didinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas per 2014-2015 m. laikotarpį. 
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Pirmadienį Europos Komisija (EK) pateikė rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų, kurias kiekviena ES valstybė narė turėtų įgyvendinti per ateinančius 12-18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą. Šios rekomendacijos parengtos remiantis detalia kiekvienos šalies situacija, jose patariama, kaip skatinti augimą, didinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas per 2014-2015 m. laikotarpį. 

Šįmet rekomendacijos pateiktos 26 valstybėms (išskyrus Graikiją ir Kiprą, kurios vykdo ekonomikos pertvarkymo programas). Šios rekomendacijos atspindi pažangą, pasiektą per metus nuo 2013 metų, kai pastarąjį kartą buvo pateiktos EK rekomendacijos. 

Šalyse atsinaujina augimas, taip pat ir krizės nualintose šalyse. Vien tik Kipro ir Kroatijos ekonomikose šįmet prognozuojamas nuosmukis, bet jau 2015 metais visos ES ekonomikos vėl turėtų augti.

Valstybės finansų būklė toliau gerėja. Prognozuojama, kad 2014 metais bendras ES šalių biudžeto deficitas sumažės iki žemiau nei 3 proc. BVP ribos – pirmą kartą nuo krizės pradžios.

Reformos labiausiai pažeidžiamose šalyse jau duoda rezultatų. Airija pasitraukė iš savo finansinės paramos programos 2013 m. gruodį, Ispanija – 2014 m. sausį, o Portugalija – šių metų gegužę. Graikija planuoja susigrąžinti augimą dar šįmet, o situacija Kipre stabilizavosi. Latvija, ryžtingai vykdydama reformų programą, sėkmingai įsivedė eurą šių metų sausį.

Šalyse atkuriama pusiausvyra, grupės ES narių einamosios sąskaitos balansas gerėja. 2014 m. kovą, pirmą kartą nuo tada, kai buvo įvesta makroekonominio disbalanso procedūra, EK priėjo išvadą, kad dviejose šalyse (Danijoje ir Maltoje) nebefiksuojamas disbalansas, o Ispanijoje nebestebimas perviršinis disbalansas.

Užimtumas artimiausiu laikotarpiu turėtų augti, kad ir nežymiai, nedarbo lygis iki 2015 metų turėtų sumažėti iki 10,4 proc. Pagrindinės reformos, kuriomis siekiama pagerinti darbo rinkos lankstumą, jau įvestos keliose ES narėse, tarp jų – Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

Tačiau atsigavimas vis dar yra netolygus ir trapus, ekonomines struktūrines reformas būtina tęsti, siekiant:

– įveikti didelį nedarbą, nelygybę ir skurdą: dėl krizės ES smarkiai išaugo nedarbas, vidutinis nedarbo lygis 2013 metais išliko gana aukštas, 10,8 proc. Nedarbo lygis ES svyruoja nuo 4,9 proc. Austrijoje iki 27,3 proc. Graikijoje. Todėl būtina tęsti užimtumo politikos reformas, taip pat tobulinti švietimo ir socialinės gerovės sistemas. Ypač didelis dėmesys rekomendacijose skiriamas jaunimo nedarbui. Raginama skatinti jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką per įvairius mokymus.

– įvesti darbo rinkai palankesnį apmokestinimą: daugelis šalių rinkosi didinti mokesčius, užuot mažinusios išlaidas krizės metu, todėl išaugo bendra mokesčių našta. 

– skatinti privačias investicijas: rekomendacijose nurodoma toliau stabilizuoti bankininkystės sektorių ir palaikyti alternatyvias finansų formas – pavyzdžiui, paskolų garantijų schemas ar bendrovių obligacijas.

– siekti, kad mūsų ekonomikos būtų konkurencingesnės: pažanga vykdant reformas pagrindiniuose sektoriuose išlieka gana silpna, lyginant su 2013 metais. Šių metų rekomendacijose raginama toliau vykdyti reformas paslaugų, energetikos ir transporto infrastruktūros sektoriuose, konkurencijos įstatymų sferoje.

– sumažinti skolą; per ilgą laiką susikaupus deficitui, valstybės skola šįmet gali siekti aukštumas, todėl būtina ją skubiai mažinti, ypač Belgijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre ir Portugalijoje, kur valstybės skola vis dar viršija 100 proc. BVP.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...