captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jūrų transportas ruošiasi smūgiui

Pasaulio laivybos kompanijos su nerimu laukia 2015-ųjų, kai įsigalios Europos Komisijos reikalavimas mažinti laivų keliamą taršą. Specialistų teigimu, tai neabejotinai sukels pokyčių laivybos sektoriuje. Kai kurios bendrovės jau ėmėsi priemonių taršai mažinti, kitos, teigiama, gali tiesiog užsidaryti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pasaulio laivybos kompanijos su nerimu laukia 2015-ųjų, kai įsigalios Europos Komisijos reikalavimas mažinti laivų keliamą taršą. Specialistų teigimu, tai neabejotinai sukels pokyčių laivybos sektoriuje. Kai kurios bendrovės jau ėmėsi priemonių taršai mažinti, kitos, teigiama, gali tiesiog užsidaryti.

Nuo kitų metų laivai Baltijos, Šiaurės jūrose ir Lamanšo sąsiauryje išmetamą sieros kiekį privalės sumažinti dešimt kartų – nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Specialistų teigimu, norint įgyvendinti šį reikalavimą, būtina dabar naudojamą mazutą keisti kitu kuru. O tai esą laivybos kompanijoms gerokai kirs per kišenę.

„Laivybos sektorius degalams šiuo metu išleidžia 3 mlrd. eurų. Įsigaliojus naujam reglamentui ir perėjus prie jūrinio dyzelino, išlaidos didėja apie 1,2 mlrd. eurų“, – sako AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Vien kuro pakeitimas laivuose – iš mazuto į jūrinį dyzeliną ar dujas, teigiama, kai kurias kompanijas sužlugdytų, nes didėjantys kaštai nepadengia pelno. Skaičiuojama, kad visų laivybos kompanijų Šiaurės Europoje bendras turtas siekia vos apie 0,5 mlrd. eurų. Norint naudoti dujas, reikėtų statyti naujus laivus, o tai – dar didesni pinigai.

Kai kurios kompanijos, kaip „DFDS Seaways“ nutarė laivuose įrengti dujų plautuves. Žadama, kad iš 50 kompanijos valdomų laivų iki 2016 metų jas turės pusė. Tokios plautuvės jau įrengtos dviejuose laivuose. Viena jų kainuoja apie 6 mln. eurų. Tačiau ne visuose laivuose jas galima įrengti – vieni laivai pasenę, kituose to padaryti neįmanoma. Bendrovės neslepia, kad dėl pokyčių kitais metais brangs ne tik keltų bilietai, bet ir krovinių gabenimas.

„Šiuo metu skaičiuojama, kad vidutiniškai kažkur šitam laivybos sektoriui pervežimo kainos turėtų 15–20 proc. brangti“, – teigia V. Klumbys.

DFDS kompanija šiuo metu jau pradėjo konsultacijas su krovinių vežėjais, koks brangimas jiems būtų galimas, o štai Kylio uosto vadovai pastebi, kad vežėjų akys jau dabar krypsta į sausumos kelius.

„Be abejo, įgyvendinus sieros emisijos reikalavimus krovinių gabenimas jūra brangs. Todėl dalis krovinių siuntėjų krovinius iš jūros kelių perkels į sausumos kelius“, – teigia Kylio uosto atstovas Ulfas Jahnke.

Laivybos kompanijos sako bandysiančios kreiptis į uostų vadovus ar krovos kompanijas, kad sugriežtinus taršos reikalavimus šios paremtų finansiškai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...