captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skalūnų žvalgyba Lenkijai neša naudą, kodėl jos kratosi Lietuva?

Po to, kai praėjusiais metais pasitraukė amerikiečių kompanija „Chevron“, Lietuvoje žlugo skalūnų dujų žvalgybos konkursas. Vyriausybė dabar kalba, kad netrukus bus parengta teisinė bazė ir įvyks naujas konkursas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po to, kai praėjusiais metais pasitraukė amerikiečių kompanija „Chevron“, Lietuvoje žlugo skalūnų dujų žvalgybos konkursas. Vyriausybė dabar kalba, kad netrukus bus parengta teisinė bazė ir įvyks naujas konkursas.

Prieš kelerius metus Lenkijoje buvo tikras skalūnų dujų bumas – jas išgaunančios bendrovės šoko imti licencijas skalūnų žvalgybai. Išankstiniais skaičiavimais, maždaug 3 km gylyje slūgsančios skalūnų dujos bus vos ne perpus pigesnės nei „Gazpromo“. 1000 kubinių metrų lenkiškų skalūnų  kaina svyruos nuo 270 iki 350 dolerių, 1000 kub. m rusiškų dujų kainuoja iki 500 dolerių.

Prieš dvejus metus Lenkijos vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių. Parlamente svarstoma premjero Donaldo Tusko įstatymo pataisa, kuria energetikos kompanijos būtų atleistos nuo dujų gavybos mokesčių iki 2020 metų.

Nors Lenkijoje skalūnų dujų gavybai pritaria dauguma gyventojų, šiuo metu šalyje vykdomos mažiausiai penkios informavimo programos. Taip Lenkijos vyriausybė siekia sudaryti palankias sąlygas, kad šalyje būtų išgaunamos pigios dujos, didinama šalies energetinė nepriklausomybė ir konkurencingumas. Beje, manoma, kad Lietuvoje skalūnai gerokai mažesniame gylyje, tad jų gavybos sąnaudos gali būti dar mažesnės nei Lenkijoje.

Geologai spėlioja, kad Lenkijos žemės kloduose slūgso milžiniškos skalūnų atsargos. Dujų šelfas driekiasi per visą Lenkiją, tačiau manoma, kad didžiausi klodai – pajūrio krašte. Ten jau atlikta daugiau nei pusšimtis gręžinių, skalūnus žvalgo aštuonios bendrovės, tarp jų – ir dvi, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo Lenkijos valstybė. Šis dujų žvalgybos bokštas – valstybinės energetikos milžinės „PGNiG“, darbus atlieka jos antrinė įmonė. Gręžinys vos už poros šimtų metrų nuo Tepčos kaimo, geologai čia dirba daugiau nei dvidešimt parų. Skalūnai žvalgomi naudojant vadinamąją hidraulinio plėšymo technologiją

Gręžiama 3,5 km gylyje. Po trijų savaičių, kai bus baigti darbai, bokšto ir įrangos neliks. Liks tik raudona detalė, kuri yra po bokštu

Jei paaiškėtų, kad šioje vietoje skalūnų kiekis nėra didelis, išgauti jį ekonomiškai nenaudinga, gręžimo aikštelė bus sutvarkyta, užpilta žemėmis ir apželdinta. Lietuvoje kai kam vien tik žodis „skalūnai“ kelia baimę, tačiau Tepčos kaimo gyventojai klausinėjami apie grėsmes tik gūžčioja pačiais

„Negirdėjau, kad kas nors bijotų. Skaičiau internete, kad jie gręžia 1,5 km gylyje, tai kartais šiek tiek girdėti. Ar aš bijau? Ne, o ko turėčiau bijoti“, – stebėjosi Tepčos kaimo gyventoja Joanna Erdmanska.

Ponia Joanna sako, kad organizuoti susitikimai su dujų gavybos bendrovės specialistais, šie aiškino kaip bus išgaunamos dujos, tačiau prisipažįsta juose nedalyvavusi.

Maždaug pusšimtį kilometrų nuo Tepčos nutolusio Krokovos miesto meras Henrykas Doeringas sako, kad Lenkija turi kalnakasybos patirtį, tad žmonės nesibaimina. Priešingai, kurortinio pajūrio gyventojai tikisi, kad pradėjus skalūnų gavybą atpigs dujos, mažiau bus sudeginama akmens anglies, sumažės tarša, o ši žinia padės pritraukti daugiau užsienio turistų. Anot mero, bandžiusieji organizuoti negausius protestus nežinojo vietos gyventojų lūkesčių

„Vietiniai protestų neorganizavo. Buvo atvykėliai, kurie mūsų vietos specifikos nežinojo. Visų pirma, tai tradicinės dujos čia išgaunamos 40 metų, 20 žmonių iš mūsų gyvenvietės dirba skalūnų žvalgyboje, todėl nesusipratimų nėra“, – tikino Krokovos miesto meras.

Lenkijos Mikolajaus Koperniko universiteto Sociologijos instituto profesorius sako, kad nepavyko išvengti protestų  – Žuravliuvo kaimas mūrų stojo prieš skalūnų žvalgybą. Anot eksperto, protestai dažnai atsiranda dėl valdžios nesugebėjimo išaiškinti, tuomet žmones lengvai paveikia internete ar iš kitur atėjusi informacija

„Daugelis konfliktų kyla dėl nesusikalbėjimo. Problema yra ta, kad daromos klaidos: nesiekiama dialogo su gyventojais, per mažai objektyvios informacijos, nėra greitos reakcijos, kai dar galima konfliktų išvengti. Lenkijoje platintas filmas „Gasland“, platinama kita neigiama informacija apie skalūnų gavybą. Iš kokių lėšų visa tai finansuojama, mums nėra žinoma. Tuo užsiima tarptautinės organizacijos „No fracking Franc“, „Food and watch Europe“, – teigė M. Koperniko universiteto Sociologijos instituto profesorius dr. Piotras Stankeiviczius.

Lenkijoje šiuo metu vykdomos net kelios viešinimo programos. Vien tik Aplinkos ministerijos ir Geologijos instituto fondai yra numatę skirti po 2 mln. zlotų. Viena iš programų apima tris vaivadijas, projektą remia Aplinkos ministerija ir vietos valdžia. Iš gyventojų, savivaldos ir dujų gavybos bendrovių atstovų įsteigti septyni Dialogo komitetai. Jie posėdžiauja kartą per mėnesį. Visi sprendimai priimami balsavimu. Komitetų užduotis – parengti  galutinį dokumentą, tačiau jei nepavyks susitarti, bus priimtas atitinkamas protokolas. Savivaldos atstovė viliasi, kad Dialogo komitetai vyriausybei pateiks palankų sprendimą.

Lenkijoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vos ne 80 procentų gyventojų skalūnų gavybą vertina teigiamai, neigiamai – maždaug keturi procentai. Taip yra dėl to, kad gyventojai ir savivaldybės tikisi nemažos finansinės naudos

„Skalūnų gavyba nevyksta, todėl savivaldybė pajamų negauna. Tačiau ir žvalgybos etape gaunama nemaža ekonominė nauda: perkami maisto produktai, įvairios paslaugos, vanduo, nuomojama žemė. Paskaičiuota, kad jei per metus gręžinyje bus išgaunama nuo 40–80 tūkstančių kubinių metrų, tai nuo šio dujų kiekio vietos savivaldos gyventojams kas dieną bus išmokama 1000 zlotų“, – sakė įgaliotoji atstovė skalūnų dujų klausimais Pamario vaivadijoje Malgorzata Maria Klawiter–Piwowarska.

Po pernai patirtos nesėkmės Lietuvos Aplinkos ministerija svarsto galimybę skelbti pakartotinį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą, tačiau vargu, ar tikimasi vėl atvilioti pernai iš Lietuvos išvarytą Jungtinių valstijų milžinę „Chevron“. Mums lankantis Lenkijoje teko girdėti kalbų, kad jei Lietuvos valdžia sudarys palankias sąlygas investuotojams, naujame konkurse „Chevrono“ vieton gal būt galėtų stoti Lenkijos valstybinio kapitalo įmonės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close