captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvai siūlo transporto revoliuciją – oru skriejantį traukinį

Kelionė nuo Vilniaus iki Kauno po kelerių metų gali trukti 15 minučių. Taip tvirtina Rusijos mokslininkas Anatolijus Junitskis, sukūręs virš miestų skriejančią styginio transporto rūšį.
Bendrovės pav.
Bendrovės pav.

Kelionė nuo Vilniaus iki Kauno po kelerių metų gali trukti 15 minučių. Taip tvirtina Rusijos mokslininkas Anatolijus Junitskis, sukūręs virš miestų skriejančią styginio transporto rūšį.

Kol kas tik mokslininko projektuose esantis į lėktuvą be sparnų panašus traukinys turėtų skrieti ypač tvirta ore ištempta styga.

Su tokiu projektu Lietuvoje bendrovę „Rail Skyway Systems Ltd“ įkūręs dr. A. Junitskis mina savivaldybių ir valstybės institucijų slenksčius. Lietuvoje jis nori įkurti technologijų parką, kuriame atliktų galutinius bandymus ir sertifikuotų savo išradimą.

„Mes siūlome visiškai naują transporto šaką, kaip broliai Raitai, tapę aviacijos pradininkais, G. Stephensonas, sukonstravęs pirmąjį geležinkelį ar pirmąjį automobilį surinkęs H. Fordas. Mūsų produktas susikurs sau naują rinką, juk mobilusis telefonas nekonkuruoja su laidiniu, iš esmės tai yra į kitą rinką orientuotas produktas“, – DELFI teigė mokslininkas.

Jis tvirtino, kad dar būdamas studentu jis suprato, jog šiuo metu egzistuojantis transportas nėra optimalus, dėl jo dažnai žūsta žmonės, jis nėra ekologiškas ir kenkia gamtai. Taigi daugiau nei 30 metų jis tobulino idėją.

Pašnekovo žodžiais, styginis padangių transportas yra ekologiškas, neniokojantis gamtos ir kur kas ekonomiškesnis.

Pasak mokslininko, styginį kelią galima įrengti mažiausiai 5 m aukštyje, tačiau, priklausomai nuo poreikių, jis gali kilti ir dar aukščiau.

Jis tvirtina ilgai tyręs, kaip galima atpiginti estakados statybą, nes tai yra labai brangus įrenginys. Skaičiuojama, kad kilometras standartinės geležinkelio estakados kainuoja maždaug 100 mln. JAV dolerių.

Taigi mokslininkas tvirtina išradęs ypatingai tvirtą kelią – plieninę stygą, kuri įtempiama 600 tonų jėga ir gali atlaikyti didžiulius krūvius.

Tuo pačiu toks kelias yra kur kas pigesnis nei įprastinis, nes reikia iki 10 kartų mažiau medžiagų. Šios transporto rūšies projekcijose nurodoma, kad 1-3 km stygas jungtų į žemę įkasti poliai. Pagal mokslininko parengtus projektus, atsižvelgiant į aerodinamikos principus suprojektuotas traukinys skrietų virš žemės pakabintas ant stygų.

„Šį transportą galima pritaikyti ir miestuose vietoj tramvajaus ar autobusų. Stoteles galima būtų įrengti ant daugiabučio stogo, o tarp jų nutiesti styginį kelią. Iš stotelės pajudėjusiam traukiniui variklis nereikalingas, nes jis įgauna iki 120 km/val. greitį leisdamasis styga, o įpusėjus keliui ir stygai kylant į viršų, ima veikti gravitacijos jėga, todėl transporto priemonė ima stoti. Taigi atvažiavus į stotelę greitis vėl būna 0 km/val.“, – aiškino mokslininkas.

Tokiai 40 keleivių vežančiai transporto priemonei reikėtų labai mažai energijos – 5 kWh. Maždaug tiek jos naudoja mopedas. Jis tvirtina, kad tokia transporto rūšis kainuoja 20 kartų pigiau nei, pavyzdžiui, metro, tačiau tikslesnių skaičių neatskleidžia.

Tiesa naujosios technologijos traukiniai turėtų elektrinius arba dyzelinius variklius.

Šia technologija krovinių vežimui domisi kai kurios Afrikos šalys, Amerikos, Europos, Australija.

Kodėl pasirinko Lietuvą?

Įmonė Lietuvoje nori įkurti technologinį parką, kuriame maždaug trejus metus atliktų bandymus, kad rinkai galėtų pasiūlyti patentuotą naująją transporto rūšį. Mokslininko teigimu, laboratorijoms jie norėtų išsinuomoti maždaug 10 ha plotą, o bandomiesiems keliams reikia 30 km ilgio ir maždaug 100 m pločio žemės sklypo.

Jeigu pavyktų nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, tuomet Lietuvoje būtų tobulinamas trijų rūšių styginį transportas: krovininis, kurio greitis būtų apie 100 km/val., keleivinis, galintis iki 150 km/val. greičiu mieste pervežti keleivius ir greitasis keleivinis, kuris išvystytų iki 500 km/val. greitį ir per parą galėtų pervežti iki 200 tūkst. keleivių.

Paklaustas, kodėl šiam technologiniam parkui jis pasirinko Lietuvą, pašnekovas sakė: „Rusija ir Baltarusija yra nepatrauklios dėl investicinės aplinkos, o Lietuva gina investuotojų interesus. Tačiau jeigu nuspręstume įsikurti Vokietijoje, ten turėtume stiprų konkurentą „Siemens“ bendrovę, Prancūzijoje, Japonijoje yra įsitvirtinę nuosavi greitieji traukiniai. Kam mes jiems reikalingi? Be to, pats esu baltarusis, taigi Lietuva man atrodo ideali vieta“.

Pasak mokslininko, įmonė pinigų neprašo, o Lietuvoje ketina investuoti 300 mln. JAV dolerių, kuriuos surinko iš smulkių investuotojų parduodama akcijas. Projekto pradžioje technologijų parke planuojama įdarbinti iki 500 žmonių. Darbuotojų ieškoma jau dabar.

Lietuvos įmonė Minske yra įkūrusi techninį padalinį, kuriame dirba 15 inžinierių. Pasak A. Junitskio, Baltarusijos sostinė pasirinkta todėl, kad ten dar yra likę gerų mašinų inžinierių.

Šiuo metu jis susitikinėja su skirtingų savivaldybių vadovais, ruošia projektą pristatyti susisiekimo ministerijai, valstybės vadovams.

Pasak mokslininko, jeigu per kelis mėnesius nepavyks rasti tinkamo sklypo, įmonė persikels į kitą šalį.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruotos bendrovės įstatinis kapitalas – 105 tūkst. Lt.

Susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys DELFI pripažino, kad mokslininkas buvo susitikęs su ministru, bet detalesnio projekto pristatymo dar laukiama.

„Susitikime buvo pristatytas projektas, tačiau informacijos yra per mažai, kad dabar galėtume kalbėti apie išvadas“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...