captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus savivaldybė užsimojo parduoti dalį „Vilniaus vandenų“ akcijų

Trečiadienio posėdyje Vilniaus taryba pradeda svarstyti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ teisinės formos keitimo į akcinę bendrovę. Tokiu būdu dalį bendrovės akcijų bus galima parduoti Vertybinių popierių biržoje. Tačiau sostinės tarybos opozicija jau kelia klausimą, ar tokiu būdu 25 proc. šios strategiškai svarbios įmonės akcijų neatsidurs netinkamose rankose, tarkim, iš šilumos ūkio stumiamo koncerno „Icor“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Trečiadienio posėdyje Vilniaus taryba pradeda svarstyti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ teisinės formos keitimo į akcinę bendrovę. Tokiu būdu dalį bendrovės akcijų bus galima parduoti Vertybinių popierių biržoje. Tačiau sostinės tarybos opozicija jau kelia klausimą, ar tokiu būdu 25 proc. šios strategiškai svarbios įmonės akcijų neatsidurs netinkamose rankose, tarkim, iš šilumos ūkio stumiamo koncerno „Icor“.

Gegužės 28-osios Vilniaus savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ strateginės reikšmės Vilniaus miestui pripažinimo ir generalinio direktoriaus įpareigojimo. Sprendimo projekte siekiama „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių įpareigoti „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ir vykdyti pertvarkymo procedūrą siekiant pakeisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ teisinę formą į akcinę bendrovę“.

Galės parduoti ketvirtadalį akcijų

Pagrindiniai skirtumai tarp akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) yra tie, kad AB akcininkų skaičius neribotas, UAB – ne daugiau kaip 250, AB įstatinis kapitalas turi būti nuo 150 tūkst. Lt, AB – nuo 10 tūkst. Lt. Be to, UAB akcijas draudžiama platinti viešai, o AB – galima Vertybinių popierių biržoje.

Šiuo metu „Vilniaus vandenų“, kaip skelbiama bendrovės interneto puslapyje, akcijos priklauso 4 akcininkams: Vilniaus miesto bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms.

2007 metų balandžio 4 d. sprendimu Vilniaus taryba buvo nusprendusi, kad „Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo akcijos apskritai negali būti privatizuojamos. Tačiau tokia nuostata, kaip rašoma aiškinamajame rašte, yra pernelyg griežta, „nevisiškai atitinkanti Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo poziciją, sudarančią teisines prielaidas, esant poreikiui, privatizuoti iki 25 proc. geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo akcijų“. Todėl siūloma buvusią nuostatą panaikinti.

Gavus teisę privatizuoti dalį bendrovės akcijų, „Vilniaus vandenys“, sostinės savivaldybės teigimu, pritrauks papildomų lėšų investicijoms ir turimoms sistemos gerinti. „UAB „Vilniaus vandenys“ trūkstant finansavimo regioninės svarbos vandentvarkos ūkio projektams įgyvendinti, siūlomu teisės akto projektu siekiama suteikti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui finansinius instrumentus, leidžiančius pritraukti bendrovei papildomų lėšų, kartu išvengiant skolinimosi iš kredito įstaigų, ir proporcingai pritrauktų lėšų sumai sumažinti bendrovės akcininkų įnašų poreikį“, – rašoma sprendimo aiškinamajame rašte.

Bijo „Icor“ atėjimo

Anot Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vido Urbonavičiaus teigimu, sumanymas parduoti net iki 25 proc. bendrovės akcijų tikrai nebus naudingas vilniečiams. Be to, Vilniaus savivaldybė tokį sprendimą pasiryžusi priimti neaptarusi jo su kitomis savivaldybėmis, kurios irgi yra „Vilniaus vandenų“ akcininkės. Jeigu savivaldybė priims numatytą sprendimą, toliau procesą kontroliuos savivaldybės administracija su direktoriumi Valdu Klimantavičiumi priešakyje, taryba įtakos nebeturės.

„Man tai akivaizdu, kad išlindo vėl „Rubicon“ (dabar „Icor“ – aut. past.), nes jie iš šilumos ūkio išmetami kaip musės iš barščių, todėl ieško kitos monopolinės pelningos įmonės, tai „Vilniaus vandenys“ kaip tik ir būtų ta įmonė. Viskas ta linkme daroma. Ir vandens kaina buvo pakelta tam, kad „Vilniaus vandenys“ per labai trumpą laiką išbristų iš nuostolių. Nors šeimininkiškai žiūrint, galėjome per dvejus metus išdėstyti tuos nuostolius ir vanduo net nebūtų brangęs. Bet kaina pakelta, kol kas pelno nesimato, bet kitąmet pasimatys“, – teigė V.Urbonavičius.

Taip pat TS-LKD atstovas pastebėjo, kad vandentiekio remontu, trasų klojimu ir kitais darbais galės užsiimti dukterinės šio koncerno įmonės, kurios esą jau ir dabar dalį darbų atlieka.

Tačiau Vilniaus savivaldybė aiškina, kad 2014-2020 metais numatytas investicijų poreikis yra daugiau nei 614 mln. Lt, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tam nėra numatytos. Savivaldybių biudžetai deficitiniai (Vilniaus miesto savivaldybės skola yra beveik lygi metiniam biudžetui ir siekia daugiau nei milijardą litų), tad esą belieka viena išeitis – pritraukti privačių lėšų, kadangi kai kurie projektai privalo būti būtinai atlikti.

Kaip pavyzdys nurodoma Vilniaus nuotėkų valyklos renovacija, kurią delsiant atlikti nuotėkos gali ištekėti į Nerį.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...