captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie Estijos poziciją dėl „Rail Baltica“ projekto iš pirmų lūpų

Trečiadienį Lietuvoje pirmu darbo vizitu lankėsi naujasis Estijos premjeras Taavi Roivas. Pats jauniausias premjeras Europos Sąjungoje pasidalijo savo mintimis apie bendrus Baltijos šalių projektus bei ekonomines perspektyvas.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje pirmu darbo vizitu lankėsi naujasis Estijos premjeras Taavi Roivas. Pats jauniausias premjeras Europos Sąjungoje pasidalijo savo mintimis apie bendrus Baltijos šalių projektus bei ekonomines perspektyvas.

34 metų T. Roivas Estijos vyriausybei vadovauja nuo šių metų kovo pabaigos. Iki tol dabartinis Estijos reformų partijos lyderis vadovavo socialinių reikalų ministerijai.

– Pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos bendras vidaus produktas (BVP) susitraukė 1,9 proc. Ar tai Estijai buvo staigmena? Kokios BVP smukimo priežastys? Ir kokios prognozės šiam ketvirčiui?

– Tai buvo staigmena. Žinoma, neigiama staigmena. Iš dalies šis kritimas gali būti paaiškinamas energetikos produktų gamybos kritimu.

Per šį laikotarpį energijos gamyba smuko dramatiškai – apie 20 proc. Taip nutiko dėl naujos jungties su Suomija. Tai reiškia, Skandinavijoje buvo pagaminama pigesnė elektra, Estijoje kainos krita ir mūsų gamintojai negalėjo konkuruoti su šiomis kainomis.

Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Daug didesnį nerimą kelia prekybos su Suomija, Rusija, Švedija perspektyvos. Šiose šalyse ekonominė padėtis pablogėjo ir tai turėjo įtakos kai kuriems sektoriams Estijoje.

Iš kitos pusės Estijoje yra kitų eksporto sektorių, kuriems gerai sekasi. Be to, ir Estijos–Lietuvos prekybos perspektyvos augančios.

Šiuo metu gyvename įvairialypėmis nuotaikomis. Kalbant apie pirmąjį ketvirtį, matome ir teigiamų ženklų – nedarbas sparčiai mažėjo ir dabar yra mažesnis nei 8 proc., atlyginimai augo greitai – 6 proc., palyginus su praėjusiais metais.

Ekspertai sako, kad antrasis ketvirtis Estijai turėtų būti geresnis, bet, kaip premjeras, turiu bandyti žiūrėti, kas slypi už turimų skaičių, ir padėti pagerinti situaciją.

– Paminėjote ekonominius santykius su Rusija. Kaip Estijos verslui sekasi bendrauti su šia Rytų šalimi esančiame geopolitiniame kontekste?

– Situacija panaši kaip Lietuva, tačiau kai kurie sektoriai ir toliau labai gerai dirba su Rusijos rinka.

Iš kitos pusės nebūčiau labai optimistiškas galvojant apie ateitį. Tai, kas nutiko antrojo ketvirčio pradžioje Rusijoje, tikrai turės įtakos Rusijos ekonomikai, o tai turės įtaką ir visoms Rusijos prekybos partnerėms – kartu ir Lietuvai, ir Estijai.

Džiaugiuosi, kad tiek Lietuva, tiek Estija daug produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą. Dar labiau džiugina, kad didžioji dalis šio eksporto tenka euro zonai. Estijos didžiausi eksporto partneriai yra euro zonoje, išskyrus Švediją ir Rusiją.

– Prasidėjus pirmiems Rusijos ekonominiams žingsniams prieš Lietuvos verslą, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius paragino įmones bandyti žvalgytis į Vakarų rinkas. Ar tai vienintelė išeitis?

– Kai žiūrime į prekes, kurios yra eksportuojamos į Rusiją, matome, kad dalis jų galėtų būti eksportuojamos į Vakarus, dalis – į kitas Baltijos šalis, tačiau yra ir tokios produkcijos, kurios turi labai aiškią rinką Rusijoje, tačiau perorientuoti ją į kitas šalis būtų sunku. Sutinku, kad reikėtų diversifikuoti eksporto rinkas, tačiau ne visada tai galima lengvai ir greitai padaryti.

– Po paskutinio susisiekimo ministrų susitikimo Atėnuose Lietuvos atstovai pareiškė, kad Baltijos šalys galutinai susitarė į „Rail Baltica“ projektą įtraukti Vilnių. Tuo metu Estijoje pasirodė atvirkštinė informacija, kad Lietuva sutiko Vilniaus neįtraukti. Gal galite iš pirmų lūpų pasakyti, kokia Estijos pozicija dėl Vilniaus šiame projekte?

– Problema čia yra ta, kad dabartinės Europos sujungimo taisyklės mums suteikia galimybę pastatyti tik tiesioginę liniją. Tai nereiškia, kad Baltijos šalys negali turėti planų prijungti Vilnių prie „Rail Baltica“ kitose stadijose. Manau, kad Vilniaus prijungimo argumentai yra suprantami ir suteiktų „Rail Baltica“ pridėtinės vertės. Tačiau pagal šiuo metu esančias taisykles mes negalime iškart turėti ir Vilniaus, ir Kauno. Po pirmojo geležinkelio etapo pabaigimo galėsime dirbti prie jungties su Vilniumi. Manau, kad tai geras kompromisas ir argumentuotas sprendimas.

Labai tikiuosi, kad konstruktyvus požiūris, kuriuo pasidalijo A. Butkevičius, dabar nuves prie tokių pačių veiksmų. Tikiuosi, kad Baltijos šalys greitai įsteigs jungtinę bendrovę, kuri galės pateikti paraišką dėl lėšų.

Estija ir Lietuva yra efektyviausiai ES fondus panaudojančios šalys ir su A. Butkevičiumi sutarėme, kad šiame projekte taip pat turime būti efektyvūs ir greitai apsispręsti, nes, jei mes nesutarsime, atsiras kitas regionas Europoje, kuris panorės pasinaudoti šiomis lėšomis.

– Kalbant apie energetinę nepriklausomybę, Lietuva dirba prie elektros jungčių su Lenkija ir Švedija. Į priekį juda suskystintų dujų terminalo projektas. Estija su Suomija taip pat planuoja turėti suskystintų dujų terminalą. Apibendrinant visus šiuo metu Baltijos šalyse vykstančius projektus, ar jų užteks, kad šalys atsikratytų priklausomybės nuo Rusijos?

– Jei sudėsime visus esamus projektus, manau, kad taip. Mes turime pakankamai projektų, kad atsikratytume priklausomybės. Kaip šalys, visos visos priklausomos nuo Baltijos regione vykstančių projektų, nes tai sukurs bendrą, kartu veikiančią rinką.

Galiu pateikti pavyzdį su elektros rinka. Kai tik pastatėme tinkamą jungtį su Suomija, mūsų vietinės energijos kainos krito. Tai reiškia, kad mūsų žmonės už elektrą moka mažiau. Kai tik pastatėme papildomą liniją į Latviją, tai reiškė, kad piko metu, kai Skandinavijos šalyse gaminama pigi elektra, mes šią elektrą galime perduoti į Latviją.

Šiuo metu Lietuvos elektros kaina yra dar didesnė nei Estijoje, tačiau, kai turėsime tinkamas jungtis, ši problema bus išspręsta ir visi galėsime naudotis pigiausia regiono elektra.

– Pereikime prie politinių klausimų. Estijoje apie ketvirtadalis gyventojų rusų. Kokios nuotaikos Estijoje? Kaip į įvykius Ukrainoje reaguoja Estijoje gyvenantys rusai?

– Esame sunerimę. Nemanau, kad šiandieninėje Europoje turėtų būti keičiamos sienos. Nerimaujame kaip ir Lietuva ir kitos Europos šalys.

Manau, kad Europa šiuo klausimu turi būti vieninga ir Rusijai aiškiai pasakyti, kad tokių dalykų mes netoleruojame.

– Estijos Šiaurės Rytuose kai kuriose vietose gyvenančių rusų skaičius sudaro net daugiau nei 70 proc. Kokios šių gyventojų nuotaikos? Ar jie ištikimi šaliai, kurioje gyvena? Ar su palaikymu žiūri į Rusiją?

– Jie ištikimi Estijai ir jie nenori, kad kažkas juos „gelbėtų“ nuo Estijos. Tam yra aiškių priežasčių – jie jaučiasi namuose. Antra, jie jaučiasi dalimi Estijos sėkmės istorijos, ir ne tik ekonominės. Be to, pragyvenimo lygis Estijoje yra daug aukštesnis nei Rusijoje.

Rusai Estijoje gali turėti kitokią nuomonę apie tai, kas vyksta Kryme, bet tai nereiškia, kad jie galvoja, jog tai galėtų nutikti Baltijos šalyse. Manau, kad tai labai aiški tendencija – visi Estijoje gyvenantys žmonės nori ir toliau gyventi Estijoje.

– Neramumai Ukrainoje sukėlė nerimą ne tik Baltijos šalims, bet ir visai NATO. Organizacijos narės į Lietuvą siuntė naikintuvus, karius, sulaukėme aukštų JAV pareigūnų vizitų. Kaip manote, ar NATO padarė pakankamai, kad Rusija suprastų siunčiamą žinutę?

– Tikiu, kad padaryta pakankamai, bet viskas turi judėti į priekį. Manau, kad ateityje turėtume turėti daugiau matomų ir nuolat esančių NATO atstovų Baltijos šalyse.

Tačiau ir patys turime daugiau rūpintis savo apsauga. Sveikinu Lietuvos idėją skirti daugiau lėšų kariuomenei. Mes tai padarėme prieš porą metų ir žmonės dabar puikiai supranta, kodėl tai turėjome padaryti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...