captcha

Jūsų klausimas priimtas

LB: vidaus paklausa ir toliau bus pagrindiniu ekonomikos varikliu

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 proc. – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto, rašoma pranešime žiniasklaidai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 proc. – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ūkio augimo prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros. Tačiau, esant didelei vidaus paklausai, Lietuvos ekonomikos augimo tempai ir toliau bus vieni iš didžiausių Europoje“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Tarptautinė ekonominė situacija yra suprastėjusi daugiausia dėl itin sulėtėjusios Rusijos ūkio plėtros. Neslūgstant Rusijos ir Ukrainos konfliktui, prasčiau vertinamos Rusijos ir su ja glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusių valstybių ūkio raidos perspektyvos. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ūkio augimas išsikvėps ir bus artimas nuliui.

Tačiau, nors Rusija yra viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, prastesnė šios šalies ūkio raida turės tik ribotą poveikį mūsų šalies ekonomikai. Rusijai tenka maždaug penktadalis visų Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė dalis šio eksporto yra lietuviškos kilmės – didžiąją dalį (apie 70 proc.) sudaro reeksportas. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, 1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ūkio augimą.

Prastėjančias užsienio prekybos perspektyvas Rytuose iš dalies atsveria atsigaunanti ekonominė plėtra ES valstybėse. ES gerėja ekonominiai pasitikėjimo rodikliai, pradeda kilti vidaus paklausa, pamažu juntami palankūs pokyčiai ir darbo rinkoje. Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimą skatinantis veiksnys – vidaus paklausa, ypač dėl padidėjusių realiųjų pajamų išaugusi mažmeninė prekyba.

Kainų tendencijos Lietuvoje, prognozuojama, ir toliau bus palankios vartotojams, o vidutinė metinė infliacija ir toliau bus maža: šiemet sudarys 0,9 proc.

„Infliacijai esant žemesnei nei numatomam darbo užmokesčio augimui, didėja gyventojų perkamoji galia, o tai palankiai veikia vartojimą“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.

Pagal Lietuvos banko prognozes, darbo užmokestis 2013 m. pakilęs dėl minimaliojo atlyginimo padidinimo, šiemet turėtų ir toliau nuosaikiai didėti – 3,6 proc.

Infliacijos prognozių kol kas nekeičia

Lietuvos bankas kol kas nekeičia artimiausių dvejų metų infliacijos prognozių, tačiau joms įtakos gali turėti planuojamas gamtinių dujų kainos sumažinimas.

Pirmadienį paskelbtose naujausiose centrinio banko prognozėse teigiama, kad šiemet suderinta vidutinė metinė infliacija bus 0,9 proc., o 2015 metais – 1,5 procento. Tokias pat prognozes centrinis bankas skelbė ir šių metų vasario mėnesį.

„Infliacija šiuo metu yra neįprastai žema, ir prognozė šiems metams yra taip pat neįprastai žema – 0,9 procento. Tai labai nedidelė infliacija, Lietuvoje vidutiniškai ji galėtų būti apie 3 procentus. Tai lemia palankios žaliavų kainos – naftos, taip pat maisto žaliavų kainos, pavyzdžiui, grūdai. Šiuo metu patiriame kainų mažėjimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko

Anot Lietuvos banko, tarptautinės institucijos prognozuoja, kad pasaulinės maisto žaliavų kainos šiemet sumažės, o naftos ateities sandorių duomenys leidžia tikėtis, kad ši žaliava irgi atpigs. Ir toliau nesitikima, kad reikšmingas kainas didinantis spaudimas kiltų iš vidaus paklausos.

Tačiau, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio, infliacijos lygiui neabejotina įtakos turės planuojamas gamtinių dujų kainų sumažėjimas, nors jo įtaką (nežinant, kiek mažės kainos) kol kas įvertinti sunku.

„Infliacijos perspektyvos gali būti geresnės, greičiausiai bus geresnės, nes dujų kainos yra svarbios Lietuvai“, – spaudos konferencijoje sakė R. Kuodis.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl „Lietuvos dujų“ ir Rusijos koncerno „Gazprom“ susitarimo, gamtinės dujos vartotojams nuo liepos 1 dienos turėtų atpigti 20-23 procentais.

Kainų komisija kol kas neatskleidžia, kiek tiksliai mažės dujų kaina vartotojams – sprendimas turėtų būti priimtas gegužės 29-ąją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...