captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas išgelbės bendrovę „ORLEN Lietuva“?

Naftos perdirbimo gamyklos „ORLEN Lietuva“ atnaujinimui buvo skirti per 2 mlrd. litų, o dabar įmonės finansinė padėtis blogiausia per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2006-ųjų. Taip teigia „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis. Tačiau, anot jo, problemų turi ne tik „ORLEN Lietuva“, bet ir visa Europos naftos perdirbimo pramonė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Naftos perdirbimo gamyklos „ORLEN Lietuva“ atnaujinimui buvo skirti per 2 mlrd. litų, o dabar įmonės finansinė padėtis blogiausia per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2006-ųjų. Taip teigia „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis. Tačiau, anot jo, problemų turi ne tik „ORLEN Lietuva“, bet ir visa Europos naftos perdirbimo pramonė.  

Pernai įmonė „ORLEN Lietuva“ patyrė per 200 mln. litų nuostolių, atleido dalį darbuotojų, o artimiausiu metu ketina atleisti dar per 130. Įmonės atstovo A. Stasiulaičio teigimu, daroma viskas, kad įmonė veiktų efektyviai, tačiau dar esą ir kitų, nuo jų nepriklausančių įmonės smukimo priežasčių.

„Visa Europos naftos perdirbimo pramonė išgyvena iš tikrųjų sunkius laikus, nes visų pirma tai susiję su mažomis maržomis, kurios yra pagrindinis šio verslo indikatorius. Taip pat tai susiję su kitais reikšmingais pokyčiais pasaulio degalų ir naftos rinkose“, – sako A. Stasiulaitis. 

Pasak jo, dėl Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)  įvykusios skalūnų naftos revoliucijos Amerika pati sugeba apsirūpinti pigesniais degalais iš pigesnės žaliavos. Todėl pardavimai Amerikos rinkose, anot A. Stasiulaičio, sumažėję tiek „ORLEN“, tiek kitiems Europos pardavėjams.

„Dabartinės prognozės rodo, kad per artimiausius penketą metų planuojama uždaryti dar apie dešimtadalį šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) veikiančių gamyklų. Tas spaudimas, kurį patiria „ORLEN Lietuva“ ir sykiu kitos ES naftos perdirbimo įmonės, yra bendras kontekstas, kuriame mes esame“, – teigia A. Stasiulaitis.

Paklaustas, kaip kaimyninėse šalyse vykstantys įvykiai paveikė bendrovės eksportą, A. Stasiulaitis sako, kad į Ukrainą „ORLEN Lietuva“ eksportuodavo apie dešimtadalį savo produkcijos. Šiuo metu pardavimai yra šiek tiek sumažėję, kaip ir vartojimas vidaus rinkoje.

„Bet ji jokiu būdu nėra lemiama ar labai reikšminga nei „ORLEN Lietuvai“, nei „ORLEN“ grupei. Yra specifinės lokalios problemos. „ORLEN Lietuva“ yra didžiausia eksportuotoja. Daugiau kaip pusę savo produkcijos įmonė geležinkeliu priversta gabenti iki jūrinių terminalų, o po to plukdyti laivais. Logistikos sąnaudos, kurias patiria įmonė, t. y. geležinkelių tarifai ir jų dydis, „ORLEN Lietuvos“ įsitikinimu, yra neadekvatus. Tai – tos problemos, kurias būtų galima išspręsti Lietuvos mastu“, – mano A. Stasiulaitis.

„Lietuvos geležinkeliai“: nesame labdaros organizacija

Dabar pagrindinį savo žvilgsnį „ORLEN Lietuva“ nukreipusi į „Lietuvos geležinkelius“. Anot įmonės atstovo A. Stasiulaičio, šiuo metu deramasi, kad valstybės valdoma bendrovė jų produkcijos pervežimui taikytų tokius pat tarifus, kokius taiko Baltarusijos ir Rusijos bendrovėms.

„Vyksta derybos dėl tarifų sumažinimo, kas būtų tikrai labai reikšmingas postūmis įmonei tęsti savo veiklą, kuri šiuo metu yra nuostolinga. Mes tikrai tikime, kad tarifas turi būti teisingas ir ne didesnis nei mūsų konkurentams iš Baltarusijos ar Rusijos, kurie gabena krovinius, naudojasi tomis pačiomis vėžėmis, naudoja tą pačią elektrą ir sykiu moka šiek tiek mažiau“, – sako A. Stasiulaitis.

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ abejoja, ar mažesnė krovinių vežimo kainodara pagerintų gamyklos finansinę padėtį, teigia „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas. Pasak jo, „ORLEN Lietuva“ finansinėje ataskaitoje matyti, kad bendrovės sąnaudos sudaro 21 mlrd. litų per metus, o geležinkelių paslaugos – 290 mln. litų.

„Taigi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugos „ORLEN Lietuva“ sąnaudų struktūroje sudaro 1 proc. [...] Nesvarbu, kokio dydžio pritaikysime nuolaidas, net jei vešime visiškai nemokamai, „ORLEN Lietuva“ sąnaudos sumažės tik 1 proc. Akivaizdu, kad mes nesame labdaros organizacija ir nemokamų vežimų šiai bendrovei tikrai negalėsime užtikrinti. Bet ar tokio dydžio bendrovei, kuri kasmet vien po 14 mln. litų skiria konsultacijoms, tos 30 ar 40 mln. litų nuolaidos per metus  iš tikrųjų yra panacėja, galinti juos išgelbėti?“ – klausia V. Gudas.

„ORLEN Lietuva“ atstovas A. Stasiulaitis teigia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra monopolininkas. Europos Komisija esą neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje matyti, kad  „Lietuvos geležinkelių“ konkurencingumas pervežimo srityje yra įvertintas nuliui. „Jie iš tikrųjų gauna didžiulius pelnus, mes patiriame didžiulius nuostolius. Šiuo atveju Vyriausybė, turėdama galimybę kažkaip tiesiogiai paveikti savo valdomą įmonę, turėtų suprasti, kad ta situacija, kuri yra Mažeikiuose, blogiausio scenarijaus atveju būtų daug nuostolingesnė  negu bendro supratimo ir bendradarbiavimo atveju“, – įsitikinęs A. Stasiulaitis.

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas V. Gudas sako, kad, kalbantis su „ORLEN Lietuva“, trūksta konstruktyvaus dialogo. Vien šiemet dėl derybų susitikta penkis kartus, tačiau visi šie susitikimai, V. Gudo teigimu, neatnešę jokio rezultato.

„Tai yra vienos pusės reikalavimai „Lietuvos geležinkeliams“. Jie absoliučiai neina į jokį dialogą. Mes siūlėme jiems vienas nuolaidas, siūlėme, kad jie pateiktų tą patį raštą dėl baltarusiškų tarifų. Sutinkame su viskuo – mes galime daryti kažkokias nuolaidas. Bet tikrai ne tokias, kad dėl to nukentėtų bendrovė. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nėra atpirkimo ožys, ant kurio reikia suversti visas [„ORLEN Lietuva“] finansines bėdas“, – sako V. Gudas.

Jis tvirtina negirdėjęs, kad Mažeikiuose įsikūrusi įmonė mažesnių tarifų reikalautų ir iš kitų šalių. Pasak V. Gudo, pavyzdžiui, Lenkijos tarifas yra kone dvigubai didesnis už „Lietuvos geležinkelių“. „ORLEN Lietuva“ turi pačias geriausias sąlygas kaip vietinis vežėjas. Manau, „ORLEN Lietuva“ tikrai turi galimybių ieškoti, kaip mažinti savo sąnaudas žaliavų pirkime. Tų resursų galbūt net yra vidinių“, – svarsto „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas V. Gudas.

100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei. Visos „ORLEN Lietuva“ akcijos – didžiausiam Lenkijos naftos koncernui „ORLEN“. Dėl krovinių pervežimo geležinkeliais tarifų abi bendrovės prie derybų stalo ketina susitikti artimiausiu metu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...