captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obama nukreipė naftos ginklą į V. Putiną, bet ar nuspaus gaiduką?

Naftos kainoms gresia didžiausi pokyčiai nuo pat pasaulinės finansų krizės. Vladimiro Putino bandymai paversti Rusijos žaliavinę naftą politiniu ginklu davė priešingą rezultatą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Naftos kainoms gresia didžiausi pokyčiai nuo pat pasaulinės finansų krizės. Vladimiro Putino bandymai paversti Rusijos žaliavinę naftą politiniu ginklu davė priešingą rezultatą.

Energijos supermilžinė Rusija tikėjosi, jog gali panaudoti savo, kaip didžiausios naftos gamintojos ir didžiausios gamtinių dujų eksportuotojos tarptautiniais dujotiekiais, statusą, kad įbaugintų Vakarų valstybes ir priverstų jas nusileisti dėl Ukrainos, rašo telegraph.co.uk.

Naftos ir dujų prekybininkams kilęs mažiausias įtarimas, kad Rusijos prezidentas iš keršto už Europos Sąjungos (ES) ir Briuselio įvestas ekonomines sankcijas gali užsukti čiaupus į tūkstančius kilometrų einančius vamzdynus, kuriais dujos ir nafta iš telkinių Sibiro stepėse keliauja į eksporto terminalus ir pas miesto vartotojus Europoje, privertė nenatūraliai putoti energijos rinkas.

Rusijos tiekiamai produkcijai taikoma rizikos priemoka, išpūtusi naftos kainas, pasirodė tuo metu, kai daugelis ekspertų pradėjo skelbti perspėjimus dėl žaliavinės naftos pertekliaus pasaulio rinkose.

„Brent“ naftos – pasaulio etalonu laikomos rūšies – kaina nuo vasario mėnesio, kai dėl protestų Kijeve žlugo tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas, išaugo 10 proc. iki 110 dolerių (274,7 Lt) už barelį.

„Saxo Bank“ prekių strategijos vadovas Ole Hansenas drąsiai pareiškė, kad nuo barelio žaliavinės naftos būtų galima nurėžti apie 25 dolerius, jeigu Jungtinių Valstijų vyriausybė atvertų savo milžiniškas naftos atsargas, saugomas Strateginiame naftos rezerve (SNR).

1975 metais įkurta saugykla buvo skirta tam, kad joje laikomų naftos atsargų pakaktų mažiausiai 90-čiai dienų ir kad jos apsaugotų amerikiečius nuo tokių „naftos sukrėtimų“ kaip prieš dvejus metus, kai dėl arabų naftos embargo išdžiuvo naftos siurbliai.

Šios atsargos pirmą kartą rimtai buvo panaudotos 1990 metais, kai koalicijos pajėgos surengė karinę operaciją, kuria buvo siekiama iš Kuveito išguiti Saddamo Husseino pajėgas.

2005 metais 11 mln. barelių buvo panaudota dėl uragano „Katrina“, o 2011 metais Vašingtonas dar kartą pasiūlė pasinaudoti šiomis atsargomis, kad sumažėtų spaudimas rinkoms, kai dėl pilietinio karo nutrūko naftos gavyba Libijoje.

Šiame rezerve šiuo metu yra 700 mln. barelių žaliavinės naftos, laikomos milžiniškose cisternose visoje Amerikoje. Toks kiekis galėtų patenkinti viso pasaulio naftos poreikį beveik aštuonias dienas. O. Hanseno teigimu, didžioji dalis šios naftos buvo sukaupta už vidutinę maždaug 30 dolerių už barelį kainą – gerokai pigiau, negu nafta kainuoja dabar.

Be to, kad tai duotų didelį pelną, nafta iš šių atsargų taptų viena efektyviausių Amerikos vyriausybės strategijų, kuri niekais paverstų V. Putino „energijos ginklą“ ir toliau smukdytų Rusijos ekonomiką.

Energetikos departamentas kovo mėnesį davė prekybininkams paragauti SNR potencialo, kai pasiūlė rinkai 5 mln. barelių. Tai buvo retas žingsnis, kurį daugelis ekspertų interpretavo kaip nebylų įspėjimą Kremliui nenutraukti savo dujų ir naftos tiekimo, kai jis aneksavo Krymą.

O. Hansenas nurodo, kad tuo pačiu metu auga Jungtinių Valstijų turimos žaliavinės naftos kiekiai. Naujausiais duomenimis, kuriuos pateikia JAV Energetikos informacijos administracija, Amerika praėjusį mėnesį išgavo 8,3 mln. barelių žaliavinės naftos per dieną – tai didžiausias kiekis, pasiektas nuo 1988 metų.

Einant tokiais tempais, Jungtinių Valstijų vyriausybė – nepaisant padėties su Rusija – netrukus neturės kitos alternatyvos, kaip tik atšaukti 1979 metais įvestą draudimą eksportuoti vidaus naftą.

„Nors pasaulis daugiausia nerimauja dėl augančių naftos kainų, šioje istorijoje yra ir kita dimensija, kuri gali visiškai pakeisti perspektyvą, – sakė O. Hansenas. – Atnaujintas JAV naftos eksportas rimtai pakoreguotų pasaulinę naftos rinką, kurioje jau dabar pasiūla auga sparčiau už paklausą, taigi nesudėtinga numatyti „Brent“ naftos kainų kritimą“.

Saudo Arabijos atliekami pajėgumai sudaro maždaug 2,5 mln. barelių, o Iranas ir Irakas puoselėja ambicijas mažiausiai trigubai padidinti savo produkciją. Net jei 12 narių vienijanti Naftą eksportuojančių šalių organizacija per kitą suvažiavimą nutars sumažinti naftos gavybą, nepanašu, kad daugelis jos narių dabartinėmis sąlygomis, kai gamintojams tenka kovoti dėl savo rinkos dalies, sutiktų laikytis šio sprendimo.

Nepaisant skalūnų revoliucijos Jungtinėse Valstijose, pasaulis, regis, yra užtvindytas žaliavine nafta.

O. Hanseno teigimu, tai bus ne pirmas kartas, kai Rusijos „naftos ginklas“ atsisuks prieš ją pačią. 1986 metais Saudo Arabija turėjo nusileisti, kad išlaikytų stabilias naftos kainas, kai Kremlius jos sąskaita padidino naftos gavybą.

Pasak O. Hanseno, Rijadas galiausiai buvo priverstas sumažinti savo produkciją, kad išlaikytų stabilias naftos kainas. „Kai 1985–1986 metais karalystė pradėjo didinti naftos gavybą, naftos kainos 1986 metų kovą nuo maždaug 30 dolerių už barelį smuko iki 10,5 dolerio už barelį. Rezultatas buvo tas, kad Sovietų sąjunga prarado daugybę pajamų ir, tikėtina, kad tai turėjo įtakos jos žlugimui po kelerių metų 1991-aisiais“.

Tačiau pasaulio rinkų užtvindymas JAV nafta gali būti pražūtingas daugeliui Vašingtono sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir veikiausiai destabilizuotų likusią pasaulio ekonomiką.

Tačiau, O. Hanseno teigimu, toks žingsnis nėra tikėtinas, jeigu jo neišprovokuos Rusija, kuri tokiu atveju mažai ką laimėtų.

Tačiau V. Putinas, regis, pamiršo sovietų eros pamokas ir kišdamasis į pasaulines naftos rinkas galėjo pakloti pamatus savo paties ekonominiam nuosmukiui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...