captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybė, kuri gali sušvelninti Rusijos praradimus

Stagnuojant didžiausiam prekybos partneriui Rytuose – Rusijai – Lietuvos eksportą į viršų galėtų timptelėti neblogai atrodantis Kazachstanas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Stagnuojant didžiausiam prekybos partneriui Rytuose – Rusijai – Lietuvos eksportą į viršų galėtų timptelėti neblogai atrodantis Kazachstanas.

Tokias prognozes pateikia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atkreipianti dėmesį, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviškų prekių eksportas į šią šalį paaugo daugiau nei 42 proc.

Tuo metu Lietuvos eksportuotojai tvirtina, kad išties Kazachstanas yra patraukli rinka, tačiau būdama gerokai mažesnė ji jokiu būdu negali atstoti Rusijos.

Fiksuotas įspūdingas šuolis

LKP analitikas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Kazachstanas Lietuvai yra svarbus ne tik kaip tiesioginis, bet ir kaip netiesioginis prekybos partneris.

„Iš šių metų statistikos matome, kad nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regiono kontekste Kazachstanas tapo lyderiu pagal Lietuvos eksporto augimo tempus. Jeigu anksčiau Rusijos ekonomika buvo eksporto lokomotyvas į NVS, tai šiuo metu matome, kad šis vaidmuo pereina į Kazachstano rinką. Kalbant apie rizikos diversifikavimą ir jos mažinimą, Kazachstanas yra ta valstybė, kuri gali sėkmingai sumažinti rizikas ir paskatinti eksporto augimą“, – DELFI komentavo jis.

Tokie pokyčiai jaučiami nuo šių metų pradžios. Šiuo metu metu į Kazachstaną eksportuojama 5,68 proc. visų NVS rinkai tenkančių lietuviškos kilmės prekių. Per pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų į šią šalį paaugo 42,1 proc.

„Lietuvos įmonės mato labai didelį Kazachstano potencialią ir labai sėkmingai bent jau dalį eksporto srautų nukreipia į šią šalį. Tai yra pakankamai didelė beveik 17 mln. gyventojų rinka, taip pat matome labai geras jos makroekonomikos tendencijas ir perspektyvas“, – tvirtino pašnekovas.

Maisto produktų, medienos ir baldų, transporto priemonių eksportas į šią šalį šiemet augo daugiau nei dvigubai. Iš maisto daugiausiai eksportuoti pieno produktai.

„Matome geras eksporto perspektyvas pieno, mėsos produktų gamintojams. Taip pat matome neblogą potencialą medienos ir baldų pramonėje, elektronikos ir optikos gaminių sektoriuose, teikiant transporto ir logistikos paslaugas“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Korupcija negąsdina

Jis nenuvertina ir daugiau nei 20 metų autoritarinio režimo lyderio Nursultano Nazarbajevo valdomos šalies potencialo.

Pavyzdžiui, tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitors“ prognozėse nurodoma, kad Kazachstano ekonomikos augimas 2014–2018 m. sieks 5,6 proc. Tuo metu Rusijos, kuriai tenka beveik 60 proc. viso Lietuvos eksporto į NVS, ekonomika stagnuoja.

„Tai yra pakankamai didelis skirtumas kalbant apie eksporto galimybes. Taip pat ten auga vartotojų perkamoji galia, nes nedarbas yra mažas, atlyginimai auga greičiau nei infliacija“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Be to, pasak jo, lietuvių verslininkams neturėtų būti sunku dirbti šioje šalyje, nes jie žino Kazachstano kultūrinius verslo aplinkos niuansus.

Kazachstanas taip pat stengiasi gerinti  verslo aplinką. Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge šalis užima 50 vietą iš 189 šalių, taigi nuo 2008 m. pakilo 21 pozicija.

„Taip pat per Kazachstaną galima būtų plėsti eksportą į Kiniją. Ši šalis save pozicionuoja kaip Centrinėje Azijoje pirmaujančią ekonomiką ir kaip tiltą tarp ES ir Kinijos. Mūsų tyrimai rodo, kad šiemet beveik kas penktas didysis Lietuvos gamintojas ketina apsvarstyti plėtrą į Kiniją. Taigi geri santykiai su Kazachstanu gali pagreitinti Lietuvos eksporto diversifikaciją į Kiniją“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Pasiteiravus, ar verslininkams netrukdo toje šalyje esantis aukštas korupcijos lygis, pašnekovas sakė: „Nemanau, kad tai galėtų būti esminis veiksnys, kuris galėtų trukdyti“.

Analitikas nemano, kad Kazachstano vietinės valiutos tengės nuvertėjimas galėtų turėti didesnės įtakos Lietuvos eksportuotojams.

„Valiutos kursas yra tik vienas iš veiksnių. Dėmesį taip pat reikėtų kreipti ir į vartotojų lojalumą tam tikriems produktų. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad Rusijos rublis nuvertėjo maždaug penktadaliu, Lietuvos eksportas į šią šalį išaugo 12 proc. Viena to priežasčių yra, kad vartotojai labai palankiai vertina Lietuvos gaminius“, – dėstė jis.

Katučių neploja

Tuo metu Lietuvos eksportuotojai tvirtina, kad situaciją blogina tai, jog Kazachstanas kartu su Rusija ir Baltarusija priklauso Muitų sąjungai, taigi visi Rusijos priimti ribojimai galioja ir šiose šalyse.

Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa svarsto, kad pieno produktų eksporto šuolis  į Kazachstaną galėjo būti dėl didelio vienkartinio užsakymo.

„Kazachstanas negali būti alternatyva Rusijai, nes Kazachstane gyvena keliolika milijonų gyventojų, o Rusijoje – daugiau nei 140 mln. Taigi visame Kazachstane turbūt gyvena mažiau žmonių nei Maskvoje“, – DELFI sakė jis.

Tačiau pašnekovas pripažino, kad lietuviški pieno produktai toje šalyje yra gerai vertinami.

„Žinoma, tai yra įdomi, nedidelė rinka, kurioje dar galima dirbti. Miestuose pirkėjai gali įpirkti produktus, tačiau ji tikrai negali pakeisti Rusijos“, – teigė D. Trumpa.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius taip pat sako, kad dėl priklausymo Muitų sąjungai Kazachstanas yra mažai prognozuojamas iš anksto.

„Kazachstanas yra Muitų sąjungos šalis, taigi visi Rusijos įvedami ribojimai taikomi ir šioje šalyje. Žinoma, tai yra įdomi rinka, tačiau priklausymas Muitų sąjungai daro savo korekcijas, kurių negali prognozuoti iš anksto“, – DELFI komentavo jis.

Taigi Kazachstane taip pat galioja draudimas įvežti lietuviškus mėsos produktus su kiauliena ir šviežią kiaulieną.

Moka dirbti

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos vadovas Algimantas Kondrusevičius pripažįsta, kad prastėjant ekonominei situacijai Rusijoje juos domina Kazachstanas.

„Ne tik Lietuvos prekės ten suranda savo pirkėjus, bet ir mes nemažai dirbame kaip logistikos sprendėjai: europinės ir kitų šalių prekės į Kazachstaną keliauja per Klaipėdos uostą, sandėlius, terminalus. Taigi yra nemažas augimas ir džiaugiamės, kad turime galimybę auginti savo dalyvavimą šioje rinkoje“, – DELFI komentavo jis, pridūręs, kad iki sklandaus bendradarbiavimo dar šiek tiek trūksta, nes reikia sutvarkyti nemažai formalumų.

Tačiau tai yra tik nedidelė kruopelytė: vežėjai skaičiuoja, kad per metus į Rusiją važiuoja apie 200 tūkst. kartų, į Ukrainą – 6 tūkst., o dabar į Kazachstaną – apie 10 tūkst. kartų.

„Be abejo, ji negali atstoti tos rinkos, bet lašelis ten, lašelis ten duoda naudos. Visos tos rinkos mums yra įdomios, jos yra sunkios ir nesuprantamos mūsų kolegoms europiečiams, o mes ten mokame dirbti“, – kalbėjo A. Kondrusevičius.

Vežėjai skaičiuoja, kad pirmąjį ketvirtį pervežimų apimtys į Rusiją sumažėjo maždaug dešimtadaliu. Tai labiausiai lėmė prastėjanti šios šalies ekonominė situacija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...