captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: birželio pradžioje sulauksime gerų naujienų

„Swedbank“ prognozuoja, kad per kitą susitikimą bazinę palūkanų normą Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba sumažins iki naujų istorinių žemumų – nuo 0,25 iki 0,1 procento. Euro zonoje nedarbo lygis jau pasiekė piką, mažmeninė prekyba pradėjo augti, o dauguma ekonominę būklę ir lūkesčius matuojančių rodiklių pagerėjo. Pavyzdžiui, pirkimo vadybininkų indeksas ar vartotojų pasitikėjimo rodiklis signalizuoja tolesnį atsigavimą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Swedbank“ prognozuoja, kad per kitą susitikimą bazinę palūkanų normą Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba sumažins iki naujų istorinių žemumų – nuo 0,25 iki 0,1 procento. Euro zonoje nedarbo lygis jau pasiekė piką, mažmeninė prekyba pradėjo augti, o dauguma ekonominę būklę ir lūkesčius matuojančių rodiklių pagerėjo. Pavyzdžiui, pirkimo vadybininkų indeksas ar vartotojų pasitikėjimo rodiklis signalizuoja tolesnį atsigavimą.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, praėjusią savaitę ECB finansų rinkų nenustebino – bazinės palūkanos liko nepakeistos, nepasiūlyta ir jokių naujų pinigų politikos instrumentų. Tačiau, nepaisant gausėjančių euro zonos ekonomikos atsigavimo ženklų, tikėtina, kad jau birželio 5 dieną ECB sumažins bazines palūkanas arba imsis kitų ekonomiką skatinančių priemonių.

Pagrindinė priežastis yra išliekanti itin maža infliacija. Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) sumažino euro zonos BVP augimo ir, svarbiausia, infliacijos prognozes – dabar prognozuojama, kad šiemet ir 2015 metais kainos augs tik 0,8 ir 1,2 procento. Tai yra gerokai žemiau nei ECB tikslas – apie 2 proc. siekianti metinė infliacija. Besitraukiantys euro zonos šalių paskolų portfeliai bei nemažėjanti grėsmingai didelė valstybių skolos našta išlieka svarbūs argumentai, skatinsiantys centrinį banką veikti. Dar vienas svarbus veiksnys – sustiprėjęs euras, slopinantis euro zonos eksportuotojų konkurencingumą ir sukuriantis kainų mažėjimo tendencijas.

Tiesa, bazinių palūkanų sumažinimas nuo labai žemų iki beveik nulio labai didelės įtakos euro zonos ekonomikai neturėtų. Kažin, ar tai iš esmės pakeistų gyventojų ir įmonių norą skolintis bei bankų galimybes skolinti. Todėl galimi ir kitokie ECB veiksmai, pavyzdžiui, pinigų pasiūlos didinimas superkant vertybinius popierius, susietus su verslo paskolomis, taip būtų siekiama paskatinti įmonių finansavimą. Bet kuriuo atveju, aktyvesnė centrinio banko politika siųstų aiškų signalą įmonėms ir gyventojams – per žema infliacija, brangus euras ir didelis nedarbas yra netoleruojami, tam pakeisti imamasi konkrečių veiksmų.

Nors Lietuva dar nėra euro zonos narė, šie pokyčiai turėtų tiesioginės įtakos ir Lietuvos įmonėms bei gyventojams. Dėl mažesnių bazinių palūkanų turbūt šiek tiek sumažėtų ir tarpbankinių paskolų palūkanos, su kuriomis siejamos dauguma įmonių ir būsto paskolų. Tačiau svarbiau yra tai, kad silpnesnis euras galėtų padėti Lietuvos įmonėms plėsti eksporto rinkas už ES ribų.

Birželio pirmoji savaitė Lietuvai bus labai svarbi ir dėl to, kad birželio 4 dieną ECB ir EK pateiks savo išvadas apie Lietuvos ekonomikos pažangą ir pasirengimą prisijungti prie euro zonos. Lietuva šiuo metu tenkina visus Mastrichto kriterijus, todėl sunku įsivaizduoti aplinkybes, dėl kurių išvados būtų nepalankios Lietuvai. Po to liks tik formalumai, ruošiantis visavertei narystei didžiausioje pasaulio ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Žinoma, birželio mėnesį ECB, stebėdamas infliacijos stabilizacijos ir ekonomikos augimo tendencijas, gali ir vėl susilaikyti nuo aktyvesnės ir agresyvesnės monetarinės politikos. ECB klaidų yra padaręs ir praeityje, pavyzdžiui, padidindamas palūkanas 2011 metų pradžioje, taip galimai stumtelėjęs euro zoną į antrąją recesiją. Tačiau labiausiai tikėtina, kad defliacijos rizika, aukštas nedarbas ir valstybes slegianti skolų našta paskatins Europos centrinį banką imtis iniciatyvos, todėl antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis žemesnių palūkanų ir pigesnio euro, sako N. Mačiulis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close