captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti, kad metinė sąskaita už vandenį siektų tik 10 litų

Vargu ar dažnas šiandien savo buitį įsivaizduoja be skalbimo mašinos, kuri lyg burtų lazdele pamojus išsprendžia visas nešvarių skalbinių problemas. Tačiau retuose namuose išvysi indaplovę – tarsi šis prietaisas vis dar būtų laikomas prabangos preke.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Vargu ar dažnas šiandien savo buitį įsivaizduoja be skalbimo mašinos, kuri lyg burtų lazdele pamojus išsprendžia visas nešvarių skalbinių problemas. Tačiau retuose namuose išvysi indaplovę – tarsi šis prietaisas vis dar būtų laikomas prabangos preke.

Buitinės technikos pardavėjai sako pastebintys, kad per pastaruosius trejus metus tokios įrangos pardavimai auga, tačiau pripažįsta, kad dar 1850 metais išrastos indaplovės XXI amžiuje dažniau prisireikia naujakuriams, jauniems žmonėms, o ne tiems, kurie indus įpratę plauti rankomis. Savo ruožtu išteklių taupymo ekspertai akcentuoja, kad apsikrauti namus įvairiais prietaisais nėra gerai, o priimant bet kokį sprendimą dėl naujo pirkinio verta sau atsakyti į esminį klausimą – ar labai jums jo reikia?

Vienas plovimas – 50 centų

Vilnietis Julius pasakoja indaplovę kartu su drauge įsigijęs maždaug prieš keturis mėnesius ir iki šiol esantis ja labai patenkintas. Kol ši plauna indus, galima nudirbti kitus darbus. Pagrindinis argumentas, kodėl buvo nuspręsta tokį įrenginį įsigyti: pora pasikeitė visą virtuvės buitinę įrangą, gerai apsvarstę, kurie prietaisai bus reikalingiausi.

„Kai svarstėme įsigyti indaplovę, buvo įvairių dvejonių, daugiausiai dėl ir taip ankštos virtuvės. Vienas iš mitų – indaplovė blogai plauna. Dėl to rinkomės vieno geriausių gamintojų, bet vis tik pigiausią modelį. Pamatėme, kad yra priešingai – indai išplaunami puikiai. Gerai išplaunamos ne tik lėkštės ar stalo įrankiai, bet ir pridegę puodai. Maistą gaminame ant dujinės viryklės ir net tokiomis sąlygomis puodai ir keptuvės atrodo kaip nauji, atplovė net įsisenėjusius keptuvės nuodėgulius“, – pirkiniu džiaugėsi 28 metų vyras.

Anot jo, įsigyta indaplovė turi ir dar vieną gerą savybę: nešvarūs indai kaupiami ne kriauklėje, o indaplovėje, todėl virtuvė nuolat yra tvarkinga. „Susikaupusius indus pakanka išplauti 3–4 kartus per savaitę, vienam plovimui pakanka vienos tabletės, kainuojančios 50 centų“, – prietaiso ekonomiškumą įvertino Julius.

Metinė sąskaita už vandenį – 10 litų

Buitine technika prekiaujančios įmonės „Buitis Trade“ direktorius Domas Tolvaišas GRYNAS.lt pripažino, kad Europoje indaplovėmis iš tiesų plačiai naudojamasi, o lietuviai šį įrenginį atranda tik pastaruosius trejetą metų. Tai rodo augantys indaplovių pardavimai.

„Lietuviai jau lygiuojasi į europiečius, pardavimai išaugo keliais kartais. Kokie trys metai jie vis didėja ir didėja“, – patvirtina pašnekovas. Anot jo, tai, ko gero, reikėtų siekti su keliais dalykais. Pirma, mažėja tokios buitinės technikos kainos, indaplovę jau galima įsigyti ir už maždaug 700–800 litų, nors vis tik pačios perkamiausios kainuoja apie 1500 litų. Antra, žmonės iš lūpų į lūpas išgirsta gerų atsiliepimų iš tų, kurie pabandė ir nuolat naudojasi indaplovėmis, jomis džiaugiasi, vertina.

„Mūsų pirkėjai daugiausiai yra naujakuriai, kai jau projektuoja virtuvę, numato indaplovei vietą, nes šiuolaikinei virtuvei tai – beveik privalomas daiktas“, – pastebi D. Tolvaišas.

Palyginus sunaudojamo vandens kiekius indus plaunant rankomis ir šį darbą patikint indaplovėms, pastarosios vandens sunaudoja iki dešimt kartų mažiau. Tiesa, papildomai kainuoja elektra ir ploviklis. Rinkoje yra indaplovių, kurios vienam plovimui gali sunaudoti vos 6 litrus vandens. Tokie prietaisai laikomi vienais taupiausių. Skaičiuojama, kad vidutinė indaplovė sueikvoja apie 10 litrų vandens vienam plovimui, plaunant indus rankomis tą patį kiekį indų išplauti gali prireikti net iki 100 litrų vandens.

„Jeigu per metus indaplovė dirba 280 kartų, pats taupiausias indaplovės modelis sunaudoja beveik du kubus vandens. Tai nesudaro nė 10 litų už vandenį per metus. Vidutinė indaplovė per metus išeikvoja apie 3 kubinius metrus vandens, taigi apie 15 litų. Jeigu indai plaunami rankomis, reikėtų šiuos skaičius dauginti plius minus iš 10 – žiūrint, kaip kas plauna – juk vieni prisileidžia vandens į kriauklę, kiti kiekvieną lėkštę po tekančiu vandeniu perplauna po keletą kartų“, – pasakoja D. Tolvaišas.

Standartinė indaplovė vienam plovimui sunaudoja maždaug 1 kilovatvalandę elektros energijos, taigi konvertuojant į pinigus – vienas plovimas atsieina apie 50 centų.

Tad iš viso, sudėjus Juliaus minėtą tabletės kainą ir kainą už elektros energiją bei vandenį, prietaisas jūsų indus gali išplauti už 1 litą.

Buitinės technikos pardavėjai akcentuoja, kad didžiausias indaplovių privalumas namų virtuvėse vis tik yra laiko taupymas ir, žinoma, indų išplovimo kokybė. Tai ypač pasakytina apie taures ir kitus stiklo indus – taip, kaip juos išblizgina indaplovė retam pavyktų padaryti darbuojantis rankomis.

Per kiek laiko atsipirks – neklausia

Lietuviai pirkdami indaploves retai domisi, per kiek laiko jos atsipirks. Tai patvirtina ir buitinės technikos pardavėjai.  Kita vertus, neįmanoma apskaičiuoti, kiek vertas yra žmogaus laikas, nes tai – labai individualu. Akivaizdu viena – kol jūsų indais rūpinasi indaplovė, jūs galite nuveikti begalę kitų darbų – ilsėtis, dirbti ar netgi išvykti iš namų ir indaplovę palikti derbuotis vieną.

„Tokie daiktai standartiškai tarnauja apie 10 metų, paskui pasensta morališkai. Be to, viskas priklauso nuo naudojimo, kiek ilgai jums indaplovė veiks“, – paaiškina „Buitis Trade“ direktorius.

Pašnekovas juokauja paklaustas, o ar klientai neišsako kokių nors indaplovių trūkumų: „Dažniausiai pritrūksta tik vietos jai“, – teigia D. Tolvaišas.

Ką sutaupysite – galėsite išleisti kinui ar ledams

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė Edita Petrauskaitė patarė – svarstydami, ar pirkti indaplovę, šeimos nariai turėtų pasiskaičiuoti, kiek tai kainuos, kokios bus naudojimo sąnaudos, ar išlaidos šiam prietaisui neviršys žmogaus darbo sąnaudų.

„Gal dviejų asmenų šeimai verta plauti indus rankomis, nešvaistant vandens (ne po tekančia srove, o vandens dubenyje kriauklėje ir perskalaujant), o didesniems šeimos ūkiams indaplovė padėtų sutaupyti ne tik vandens ir laiko? Indaplovės, kaip ir skalbimo mašinos, naudoja elektros energiją ir vandenį, todėl renkantis šiuos prietaisus pasidomėkite, ar jie efektyviai naudoja išteklius. Geriausias būdas sutaupyti – rinktis mažas plovykles (šiuo metu efektyviausios A+++ energijos klasės). Prieš įjungiant pilnai pakraukite, stenkitės dažniau jungti ekonominį režimą. Reikėtų vengti pusės pakrovimo režimo, nes sutaupyti dvigubai nepavyks“, – tokius patarimus dalija E. Petrauskaitė.

Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kokios gali būti išteklių sutaupymo galimybės įsigijus tokį prietaisą. Jos skaičiavimais, jeigu bus pasirinkta A+++ arba A++ energijos klasės indaplovė, ji padės sutaupyti apie 40 proc.–50 proc. elektros energijos ir vandens sąnaudų. „ Efektyvia indaplove galite išplauti indus už 1 litą, o mažiau efektyvia – už 2 litus. Jei naudositės indaplove kasdien, per mėnesį susidarys apie 30 litų, kuriuos su šeima tikrai rasite kur išleisti – nueiti į kiną ar suvalgyti ledų“, – palygina moteris.

Kas draugiškiau aplinkai: plauti pačiam ar įdarbinti indaplovę?

Vis dėlto pasakyti, kuris žmogus gyvena ekologiškiau – ar tas, kuris naudoja indaplovę, ar tas, kuris plauna indus rankomis – sudėtinga, nes reikėtų įvertinti labai daug veiksnių. Tokios nuomonės laikosi Baltijos aplinkos forumo (BEF) darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas.

„Kiekvieno buitinio prietaiso pasirinkimas yra kiekvienos šeimos individualus sprendimas. Jį lemia daugelis dalykų – išsilavinimas, patirtis, vertybinės nuostatos. Vertinant iš darnaus vystymosi perspektyvų – svarbu atsakyti sau į klausimą, kiek to daikto naudojimas yra neišvengiamas, kiek jis yra susijęs su gyvybiškų poreikių patenkinimu ir kaip tai yra susiję su tavo laisvalaikiu, kitais dalykais“, – samprotauja K. Navickas.

Nors yra įvairių darnaus vystymosi sąvokos apibrėžimų – nuo visiškų kraštutinumų iki aukso vidurio suradimo – pašnekovas teigia labiau palaikantis sprendimus, grįstus logika ir sveiku protu.

„Kai kuriais atvejais indo plovimas tekant vandeniui gali daryti daug didesnį neigiamą poveikį negu indaplovė, kurios vandens sunaudojimą galima sekti ir skaičiuoti. Aišku, pati indaplovė yra prietaisas, kuriam pagaminti taip pat reikia išteklių. Tačiau mes, kaip vartotojai, esame nepajėgūs šių dalykų taip plačiai ir detaliai išsianalizuoti. Tuomet tiesiog reikia vadovautis sveiku protu, neperlenkti lazdos“, – pataria darnaus vystymosi ekspertas.

Jis svarsto, kad indaplovė kaip buityje naudojamas prietaisas nėra kažkoks mados reikalas ar prestižas, nes ji atlieka konkrečią funkciją ir tam tikrais atvejais tikrai ženkliai palengvina darbo naštą. Kaip pavyzdį K. Navickas pateikia mažą kavinukę, kuri visus klientų indus plautų rankomis. Tokiu atveju, pašnekovo teigimu, būtų eikvojami ne tik dideli kiekiai vandens, cheminių priemonių, bet reikėtų įvertinti ir indų plovimui skiriamą darbuotojų laiką, kurį jie galėtų skirti kitiems darbams nudirbti.

„Negalime paimti ir nubraukti brūkšnį, kad tas, kuris naudoja indaplovę yra blogietis, o tas, kuris plauna indus rankomis – gerietis. Būdami žmonėmis mes nesame tokie universalūs kaip laukiniai gyvūnai, kad galėtume gyventi bet tam tikrų dalykų – taip jau yra surėdyta, kad mums reikia būsto, o su būstu eina ir visi kiti dalykai, kurie reikalauja tam tikrų išteklių. Ieškodami darnos su gamta, priimame vienokius ar kitokius sprendimus. Juk sakyti, kad, pavyzdžiui, tik rankiniu pjūklu turėtų būti pjaunami medžiai gal ir yra gerai, bet tuomet daugiau žmonių tektų eiti į mišką ir tuos medžius pjauti. Tuomet kyla klausimas – ar esame pasirengę dėl to atsisakyti kitų savo darbų, tokių, kurie, tarkime, susiję su tokiais neapčiuopiamais dalykais kaip švietimas ar kultūra?“, – retorinius klausimus kėlė BEF darnaus vystymosi ekspertas.

Kai namuose prisireikia kino teatro ar džiovyklių...

Lietuviams vis dažniau nei indaplovių namuose prisireikia kitokių naujoviškų buitinių prietaisų, pavyzdžiui, džiovyklių ar didelių plazminių televizorių, leidžiančių namie jaustis lyg kine. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos narė E. Petrauskaitė tokius prietaisus vertina kritiškai. Jos teigimu, tai jau būtų ne būtinos prekės, o prabangos dalykas.

„Mano nuomone, tiek skalbinių džiovyklės, tiek dviduriai šaldytuvai, tiek didelių ekranų plazminiai televizoriai yra ne tik prabangos prekės, bet ir didieji elektros energijos rijikai. Kiekviena šeima galėtų išsiversti be skalbinių džiovintuvo, jeigu naudotų stipresnį skalbimo mašinos gręžimo režimą. Kiekviena šeima galėtų išsiversti ir be dvidurio šaldytuvo, gaminančio ledą ar kino teatro ekraną primenančio plazminio televizoriaus. Kiekvienu atveju mes vertiname, kiek kainuoja prabanga ir patogumas ir kiek plačiai esame pasiruošę atverti pinigines“, – samprotauja moteris.

Ji pateikia savo skaičiavimus: viena kilovatvalandė elektros energijos, kurios neabejotinai reikia naudojant minimus prietaisus – išmeta apie 50 gramų anglies dvideginio.  „Atrodytų nedaug, bet jeigu pažiūrėsime į sąskaitas už elektros energiją, kurios greičiausiai siekia apie 100–200 kilovatvalandžių per mėnesį, tai jau sudarys 5–10 kilogramų anglies dvideginio, kuriuos viena šeima išmeta į orą“, – sako E. Petrauskaitė.

Kokie prietaisai šeimai reikalingi, kokie ne – sprendimą turėtų priimti kiekvienas individualiai, juo labiau, kad tam tikrų daiktų poreikį neretai nulemia ir šalies kultūros ypatumai.

Kaip pastebi E. Petrauskaitė, tarkime, pietų Europos šalyse daug dėmesio skiriama šaldytuvams, šaldikliams, oro kondicionieriams, ką sąlyginai lemia esamos klimatinės sąlygos. Šveicarijoje populiariausi efektyvūs buitiniai prietaisai. „Manau, kad tai ir vartotojų sąmoningumo klausimas. Norėdami sutaupyti, saugoti aplinką, vartotojai renkasi efektyvesnius prietaisus. Ilgainiui šiuos vartotojų pasirinkimus ėmė remti ir vyriausybė – kompensuoja apie 30 proc. efektyvaus buitinio prietaiso kainos. Panašiai atsakingus vartotojus remia ir Vokietija“, – vieną iš pavyzdžių pateikia pašnekovė.

Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, tokio aukšto pragyvenimo lygio šalies, kaip Norvegijos gyventojai renkasi labai didelius ir neefektyvius buitinius prietaisus – didelius šaldytus, skalbykles, džiovykles, nes nemato poreikio taupyti elektros energijos.

Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje kavos aparatą greičiausiai rasite daugelio namuose. Kavos gėrimas yra dalis šių šalių kultūros. Lietuvoje kavos aparatų pardavimai taip pat auga. Šis prietaisas, kaip ir virdulys, naudoja mažai elektros energijos, tačiau turbūt nerastume brito, kuris keistų virdulį į kavos aparatą“, – skirtingų šalių ypatumus akcentuoja E. Petrauskaitė.

Nereikia moralizuoti kitų sprendimų

BEF darnaus vystymosi ekspertas K. Navickas svarsto, kad žmonių sprendimas įsigytų  vienus ar kitus buitinius prietaisus jokiais būdais neturėtų būti vertinamas tik arba kaip geras, arba kaip blogas. Ko reikia vienam, nereikia kitam, ir atvirkščiai. Jis sakosi ne kartą panašiomis temomis diskutavęs su kolegomis ir priėjęs išvados, kuri galėtų būti kaip universalus receptas.

„Turi elgtis taip, kaip tau atrodo gerai, taip, kad tu gerai jaustumeisi asmeniškai. Vienas kito moralizavimas nepadeda, tik kelia priešpriešą. Iš kitos pusės – jeigu norisi, galima dalintis savo sprendimais, gyvenimo būdu. Jeigu kažkam tai atrodys priimtina, gali tavimi pasekti. Stengiamės vystyti tokią tausotojų koncepciją. Mane patį labai erzina moralizavimas, didaktika – juk tas, kas tau diktuoja sąlygas nėra net pats pajėgus atsakyti į kai kuriuos klausimus, nes kai kurie procesai yra per daug sudėtingi“, – paaiškina BEF ekspertas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...