captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybė, kur mokslus baigę studentai gauna 20 darbo pasiūlymų

Naftos ir dujų turintis Kataras yra turtingiausia pasaulio valstybė – tokia turtinga, kad gali išleisti 200 mlrd. dolerių (apytikriai 500 mlrd. Lt.) stadionų ir infrastruktūrų įrengimui Pasaulio taurės varžyboms, kurios įvyks 2022 m.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Naftos ir dujų turintis Kataras yra turtingiausia pasaulio valstybė – tokia turtinga, kad gali išleisti 200 mlrd. dolerių (apytikriai 500 mlrd. Lt.) stadionų ir infrastruktūrų įrengimui Pasaulio taurės varžyboms, kurios įvyks 2022 m.

Tačiau ar begaliniai turtai atnešė šaliai laimę? BBC pamėgino tai išsiaiškinti.

Kol kas Kataro sostinėje Dohoje vis dar maloniai vėsu. Po kelių savaičių jau bus per karšta ir dauguma miesto gyventojų – tie, kuriems nereikia dirbti lauke – užsidarys kondicionierių gaivinamose patalpose.

Tačiau kol kas šeimos džiaugiasi saulės spinduliais Kornišo krantinėje, kurios vaizdas per pastaruosius kelerius metus neatpažįstamai pasikeitė. Toje vietoje, kur anksčiau tebuvo pakrantės smėlio ruožas, kaip dirbtinis miškas kyla stiklo ir plieno bokštai.

„Mes tapome urbanizuoti, – sako Kataro universiteto sociologijos profesorė dr. Kaltham Al Ghanim. – Mūsų socialinis ir ekonominis gyvenimas pasikeitė – šeimos ėmė skirtis, įsigalėjo vartojimo kultūra.“

Mažiau nei prieš šimtmetį buvusi itin skurdi, dabar valstybė tapo turtingiausia pasaulyje – pajamos vienam gyventojui siekia 100 tūkst. dolerių (apytikriai 250 tūkst. Lt.).

Maža to, šalis garsėja vienais mažiausių mokesčių pasaulyje, o nedarbo lygis - iš fantastikos srities. Vos 0,1 proc.

O kaip šis staigus pokytis paveikė Kataro visuomenę?

Dohoje tvyro įtampa – miestas tapo didele statybų aikštele, ištisi kvartalai arba remontuojami, arba nugriaunami ir atstatomi naujai. Dėl nuolat trinkančio eismo darbo diena ilgėja, o tai sukelia gyventojų stresą ir nepasitenkinimą.

Vietos žiniasklaida praneša, kad 40 proc. santuokų Katare dabar baigiasi skyrybomis. Daugiau nei du trečdaliai Kataro gyventojų, suaugusiųjų ir vaikų, turi antsvorio.

Mokslas ir sveikatos priežiūros paslaugos Katare yra nemokamos, gyventojai gali naudotis darbo garantijų, subsidijų būstui privalumais, netgi nemokamai naudoti vandenį ir elektros energiją. Tačiau iš pertekliaus atsirado ir nemažai problemų.

„Studentus išmuša iš vėžių, kai baigę mokslus jie gauna 20 darbo pasiūlymų, – sako vienas dėstytojas Amerikos universiteto studentų miestelyje. – Žmonės jaučia didžiulį spaudimą priimti teisingą sprendimą.“

Visuomenėje, kurioje atvykėlių septyniskart daugiau, nei vietos gyventojų, pastarieji skundžiasi, jog absolventai patiria diskriminaciją, nes į pelningiausias darbo vietas priimami užsieniečiai.

Gilėja nuojauta, kad susitelkusi į progresą šalis neteko kažko labai svarbaus.

Kataro visuomenėje labai griežtas susiskirstymas į klases, netgi dažnai lyginamas su rasiniu susiskirstymu. Klasinė nelygybė bado akis.

Baiminamasi, kad bandant sumažinti nelygybę – panaikinus kafalos sistemą (vizų paramos taisyklės, kurių pagrindu darbuotojai be darbdavio leidimo negali pakeisti darbo ir gali išvykti iš šalies tik tuo atveju, jei darbdavys pasirašo leidimą išvykti), dėl kurios darbininkai migrantai priversti dirbti vos ne vergovės sąlygomis, arba suteikiant Kataro pilietybę atvykėliams – šalyje sumažės stabilumas ir ims nykti kultūrinės vertybės.

Tačiau stabilumas jau ir dabar šlyja, o vertybės kinta, pažymi BBC.

Silpnėjant partnerystės ryšiams su Saudo Arabija ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis bei visuomenėje plintant nuogąstavimams dėl Pasaulio taurės varžybų, kurios vyks tik po aštuonerių metų, vyriausybė vieną dieną gali būti priversta imtis reformų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...