captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas laukia būstą nuomojančių nelegaliai

Lietuvoje būsto nuomos rinka dar tik besivysto, tačiau Mokesčių inspekcijos turimi duomenys ir nuomos statistika prasilenkia: akivaizdu, kad dauguma turtą nuomojančių gyventojų mokesčių nemoka.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvoje būsto nuomos rinka dar tik besivysto, tačiau Mokesčių inspekcijos turimi duomenys ir nuomos statistika prasilenkia: akivaizdu, kad dauguma turtą nuomojančių gyventojų mokesčių nemoka.

DELFI skelbė, kad Lietuvoje 93 proc. asmenų gyvena nuosavame būste, o 7 proc., nuomojasi. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje balandį gyveno 2,937 mln. žmonių. Skaičiuojant proporcijas: 2,731 mln. gyventojų įsikūrę nuosavame būste, o daugiau nei 205 tūkst. žmonių nuomojasi.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamas iš nekilnojamojo turto (NT) nuomos 2011 m. gavo 43,1 tūkst. žmonių, kai 2012 m. – 44,2 tūkst. žmonių. Net jei kiekvienas jų nuomotų po 2–3 butus, mokesčiai mokami ne nuo viso išnuomojamo turto.

Atitinkamai, pajamų suma iš NT nuomos 2011 m. sudarė – 322,591 mln. Lt, o 2012 m. šios pajamos paaugo 10 proc., iki 354,601 mln. Lt.

Mokesčių ekspertai paaiškina, kad dažniausiai už NT nuomą gautos pajamos apskaitomos esant dviem priežastims: kai turtą išsinuomoja institucijų darbuotojai, pavyzdžiui, ambasados, tarptautinių įmonių atstovybės, taip pat tuo atveju, kai mokesčių vengiančius žmones pastebi Mokesčių inspekcija.

Tada gyventojų pareikalaujama sumokėti mokesčius už visą nuomos laikotarpį ir skiriama 20–50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio bauda.

Papasakojo, kaip pagavo

Vilniuje gyvenanti Aušra (vardas ir pavardė DELFI žinomi) papasakojo, kaip su ja susisiekė Mokesčių inspekcija.

„Prieš kelerius metus nuomavausi butą ir savininkai man nieko nesakė dėl to, ar nuoma vyksta su leidimais, ar be jų. Pirmus mėnesius darydama pavedimus už nuomą, mokėjimo paskirtyje taip ir nurodydavau: mokestis už nuomą. Po to šeimininkai manęs paprašė taip nebenurodyti, tad nepamenu, ar nurodydavau kitą tikslą, ar mokėdavau grynaisiais“, – pasakojo pašnekovė.

Mergina pamena, kad praėjus keletui metų po pirmųjų pavedimų su ja susisiekė Mokesčių inspekcija ir paklausė, už ką ji mokėjusi inspektorių įvardintiems asmenims.

„Nors buvo praėję pakankamai daug laiko, aš jau gyvenau kitoje vietoje, prieš tai – keliavau po užsienį, nepalaikiau jokių ryšių su minėtais nuomotojais, bet teko viską paaiškinti. Kaip supratau, problema buvo ta, kad jie nuomojo kelis butus ir Mokesčių inspekcija tai pastebėjo“, – dėstė Aušra.

Ji po mokesčių inspektorių skambučio pasikalbėjo su anksčiau būstą jai nuomojusiais žmonėmis – jie taip pat jau buvo sulaukę žinių iš inspektorių ir turėjo sumokėti išvengtus mokesčius bei baudą.

„Manau, dažnu atveju nuomotojai mokesčių nemoka dėl to, kad gali sutaupyti jų sąskaita arba už patrauklesnę kainą išnuomoti būstą“, – svarstė mergina.

Nemoka, nes svarbius kiekvienas litas

Tai, kad gyventojai paslaugų sferoje vengia mokesčių, patvirtina ir mokesčių konsultavimo įmonės „Fidexperta“ vadovė“ Rūta Bilkštytė. Pasak jos, tokia situacija yra susiklosčiusi daugumoje valstybių.

„Nepasakyčiau, kad nuomos rinkoje yra didesnis šešėlis negu kitose veiklose. Tai yra normali pasaulinė praktika, kad didžiausias šešėlis yra ten, kur gyventojai teikia paslaugas kitiems gyventojams. Analogiška situacija pastebėta net Skandinavijoje, nes iš principo, nei vienam iš gyventojų nereikia kvito ar kokio kito dokumento. Šešėlis kirpėjų, namų tvarkytojų ir kitų paslaugų teikėjų segmente visada yra didžiausias, niekuo Lietuva ypatingu šioje vietoje nepasižymi, tai – trafaretinė situacija“, – sako ji.

Specialistė vardija tam keletą priežasčių: gyventojai dažniausiai už paslaugas moka iš savo atlyginimo, jiems tas pats, ar atsiskaityti kortele, ar grynaisiais, o galutinė kaina – reikšminga. Antra vertus, „išgaudyti“ šešėlinius mokėjimus tarp gyventojų yra sudėtinga ir brangu.

Tačiau R. Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad nuomotojams, nemokantiems mokesčių, sudėtingiau iš nedrausmingų nuomininkų išsireikalauti nuomą, taip pat prisiteisti patirtus nuostolius, jei nuomininkai būstą apgadina.

„Iš principo, dar nei vienoje šalyje nepanaikintas šešėlis tarp fizinių asmenų teikiamų paslaugų. Sąlygiškai jis yra didesnis tose valstybėse, kur šešėlis didesnis ir tarp verslo subjektų. Verslo liudijimai šiuo atveju yra būdas surinkti mokesčių iš šešėlinės ekonomikos. Nors mokesčiai nėra dideli, bet jie vis tiek mokami. Jeigu jie būtų brangesni, šešėlis būtų dar didesnis“, – mano R. Bilkštytė.

Skaičiuojama, kad Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau nei Lietuvoje, atitinkamai: 19 ir 18 proc. Jungtinėje Karalystėje nuomojasi apie 32 proc. visų gyventojų, Vokietijoje – 47 proc., Šveicarijoje – 55 proc.

Kaip nuomoti teisėtai?

Mokesčių inspekcija primena, kad jau nuo 2010 metų sausio gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuoma individualiai veiklai nepriskiriama.

Tai reiškia, kad nuomą galima vykdyti keliais būdais. Pirmas – įsigijus verslo liudijimą, su kuriuo galima tik gyventojams nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas.

„Nekilnojamąjį turtą nuomojant tik gyventojams galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautas nuomos pajamas taip pat privaloma deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d. Šiuo metu nėra ribojama, kiek būtų galima nuomoti su vienu verslo liudijimu. Vadinasi, su vienu verslo liudijimu galima nuomoti ir kelis butus“, – primena Mokesčių inspekcija.

Neįsigijus verslo liudijimo bei patalpas nuomojant gyventojams, 15 proc. pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pats nuomotojas. Tuomet pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d.

„Nuomojant juridiniams asmenims – mokesčius apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo. Kitų mokesčių – privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nėra“, – dėsto Mokesčių inspekcija.

Juridiniams asmenims turtą nuomavęs gyventojas šių pajamų deklaruoti neprivalo, tačiau jam savarankiškai reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jei jis nėra apdraustas.

„Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymo už būsto nuomą ir mokesčių sumokėjimo kontrolę, atlieka asmenų, savo vardu įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę. Tai leidžia identifikuoti tuos asmenis, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys. Jiems taip pat taikomos poveikio priemonės, siekiant užtikrinti gautų pajamų deklaravimą“, – komentavo Mokesčių inspekcija.

Visgi, mokesčių teisininkai paaiškina, kad būtent dėl to, jog būsto nuoma nebepriskiriama individualiai veiklai, tapo sudėtingiau surinkti tokius mokesčius, mat nuomotojas gali žadėti, jog susimokės mokesčius metų pabaigoje, bet to nepadaryti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...