captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvenantiems iš kapitalo Lietuva – tiesiog rojus

Gyvenantiems iš kapitalo Lietuva – tiesiog rojus. „Eurostat” duomenimis, galima mokesčių našta kapitalui Lietuvoje buvo pati mažiausia ES.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Gyvenantiems iš kapitalo Lietuva – tiesiog rojus. „Eurostat” duomenimis, galima mokesčių našta kapitalui Lietuvoje buvo pati mažiausia ES.

Dirbantiesiems pasisekė mažiau: nors gyventojų pajamų mokestis pas mus yra vienas mažiausių Europoje, tačiau bendra mokestinė našta darbo jėgai toli gražu nėra mažiausia.

„Eurostat“ duomenimis, 2012 m. pastebimas augantis gyventojų pajamų mokestis tarp ES šalių. Šiuo metu didžiausias jis taikomas Švedijoje (56,6 proc.), Danijoje (55,4 proc.), Belgijoje (53,7 proc.). Mažiausiu gyventojų pajamų mokesčiu džiaugiasi bulgarai (10 proc.) bei čekai ir lietuviai (15 proc.).

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad atskirai gyventojų pajamų mokesčio įtakos gyventojų vartojimui vertinti negalima, kadangi pagrindinės asmenų pajamos yra darbo užmokestis.

„Įvertinus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, Lietuvoje darbo apmokestinimas yra vienas didžiausių ES, didesnis net nei Danijoje. Dėl šių didelių darbo mokesčių Lietuvos gyventojų perkamoji galia yra viena mažiausių“, – aiškino specialistas.

Pašnekovas tikino, kad nors „Sodrai“ mokami mokesčiai vadinami įmokomis, šalyje jie veikia kaip mokesčiai, nes tiesioginės naudos už šias įmokas gyventojai neturi.

„Daug tikslesnis rodiklis įvertinti mokesčių įtaką gyventojams yra darbo sąnaudų mokestinė našta. Lietuvoje šis dydis yra daugiau nei 40 proc. Tiek nuo gyventojo uždarbio atitenka valstybei. Vienintelė logiška kryptis turėtų būti darbo apmokestinimo mažinimas. Turint omeny, kad ir taip brutto atlyginimai yra maži, bet koks apmokestinimo didinimas lemtų didesnę šešėlinę ekonomiką“, – svarstė ekonomistas.

Statistiniai duomenys apie darbo apmokestinimą ES atskleidžia, kad didžiausią mokesčių pajamų dalį sudaro darbo apmokestinimas (beveik 50 proc.).

2010 m. duomenimis, mažiausiai darbas apmokestintas buvo Maltoje (21,7 proc.) ir Portugalijoje (24,4 proc.), didžiausi mokesčiai darbui taikyti Italijoje (42,6 proc.), Belgijoje (41 proc.) ir Prancūzijoje (41 proc.). Lietuvoje 2010 m. darbo apmokestinimas siekė 31,7 proc.

Kol lietuviai turtino biudžetą mokesčiais ir įmokomis nuo darbo užmokesčio, kapitalo mokesčiai šalyje liko mažiausi palyginus su kitomis ES valstybėmis. 2010 m. kapitalo mokesčiai Lietuvoje siekė 6,8 proc., tuo metu Prancūzijoje jie buvo 37,2 proc.

PVM įtaka mažesnė

„Eurostat“ duomenimis, ES pastebimas ne tik gyventojų pajamų mokesčio augimas, bet ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kilimas. Šiuo metu mažiausias mokestis taikomas Liuksemburge (15 proc.), Kipre (17 proc.), o didžiausias – Vengrijoje (27 proc.) bei Danijoje ir Švedijoje (25 proc.).

N. Mačiulis aiškino, kad PVM didėjimo įtaka vartotojams yra mažesnė nei darbo apmokestinimo. „Žinoma, visi didėjantys mokesčiai iškreipia vartotojų elgseną, nes verčia slėpti pajamas. Tačiau didelis darbo apmokestinimas daro didesnę įtaką gyventojams nei PVM. Esant dideliam darbo apmokestinimui, gyventojas renkasi socialines išmokas, kompensacijas ar neoficialias pajamas vietoje darbo“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak ekonomisto, progresinius mokesčius turinčios šalys pastebėjo, kad pasiekus tam tikrą pajamų lygį, dirbantieji pradeda mažiau siekti kilimo karjeroje, nes papildomos pajamos apmokestinamos ir atitenka valstybei, o ne dirbančiajam.

„PVM mokestis skatina mažiau vartoti, o darbo apmokestinimas – mažiau dirbti. Todėl reikėtų siekti mažesnių darbo mokesčių. O dėl PVM, nors Lietuvoje vartojimas nuo 2008 metų nukrito, bet visoje ekonomikoje jis sudaro per didelę dalį. Lietuvoje du trečdalius bendro vidaus produkto (BVP) sudaro namų ūkio vartojimas, tuo metu Estijoje – tik pusę BVP“, – komentavo pašnekovas.

„Eurostat“ taip pat skelbia, kad pastebima vidutinio pelno mokesčio augimo tendencija ES. Didžiausias pelno mokestis taikomas Prancūzijoje (36,1 proc.), Maltoje (35 proc.) ir Belgijoje (34 proc.), mažiausias – Bulgarijoje ir Kipre (10 proc.) bei Airijoje (12,5 proc.).

www.DELFI.lt  
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...