captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kodėl darbdaviui nusispjauti į dešimtuką atestate

Studijuodamas klasikinę filologiją ar gamtos mokslus sunkiai rasi laiko darbui, tačiau yra tokių specialybių, kuriose pradėti dirbti būtina dar studijuojant. Antraip rizikuoji net nebūti pakviestas į darbo pokalbį.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Studijuodamas klasikinę filologiją ar gamtos mokslus sunkiai rasi laiko darbui, tačiau yra tokių specialybių, kuriose pradėti dirbti būtina dar studijuojant. Antraip rizikuoji net nebūti pakviestas į darbo pokalbį.

Visa laiką surydavo studijos


Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros dėstytojas Paulius Garbačiauskas prisimena, kad jo studijų metais niekas iš kurso nedirbo.

„Krūvis didelis. Aš pats buvau truputį perfekcionistas – labai rimtai žiūrėjau į studijas, apie darbą sau neleidau ir pagalvoti. Kasdien kruopščiai ir daug mokiausi, darbui laiko nelikdavo. Klasikinėje filologijoje turime daug lotynų ir graikų kalbų seminarų. Jei nori neprarasti ritmo ir neiškristi iš konteksto, reikia ne tik kasdien ateiti į seminarą, bet ir kiekvienai kalbai skirti po 2-3 valandas. Jei nepasiruoši, negalėsi visaverčiai dalyvauti“, – pasakojo P. Garbačiauskas. Jo teigimu, studijuojant klasikinę filologiją, namie tekdavo mokytis apie 6 valandas per dieną.

Dabar P. Garbačiauskas VU pats dėsto senąsias graikų ir lotynų kalbas. Dėstytojas pastebi, kad, pavyzdžiui, filosofijos bakalauro pirmakursiai sako dirbantys arba praneša negalėsiantys dalyvauti seminare, nes eina į darbo pokalbį. „Mane tai truputį stebina, nes apskritai pirmuose dviejuose filosofijos kursuose krūvis nemažas, čia yra tokių sudėtingų disciplinų kaip lotynų ir graikų kalbos, antikinė filosofija, kuri taip pat sunki, tenka daug skaityti“, – kalbėjo P. Garbačiauskas.

Dėstytojas leidžia studentams nelankyti užsiėmimų – apie tai tereiktų pranešti ir paskui atsiskaityti. Tačiau iki šiol tokių neatsirado nė vieno. „O klasikai iš esmės nedirba. Klasikinėje filologijoje yra labai daug savarankiško darbo, jei pirmuose kursuose įgūdžio neturi, komplikuota baigti studijas. Perėjus į aukštesnį kursą, auga perskaitomų tekstų kiekiai“, – sakė P. Garbačiauskas.

Patirtis geriau nei dešimtukas?

„Aš sakau: jei norite baigti dešimtuku, galite į tai koncentruotis. Bet reikia kurti vertę, reikia žinoti, kas yra vertingiau: ar dešimtukas, į kurį niekas nežiūri, ar patirtis, į kurią vėliau žiūri visi. Dešimtukas gali atsieiti skaudžiau“, – tvirtina personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.

Pasak K. Blaževičiaus, yra specialybių, kurias studijuojant dirbti sudėtingiau. Tai dažniausiai būna tikslieji, gamtos mokslai. Tačiau yra ir tokių specialybių kaip vadyba ar verslo administravimas, komunikacijos specialybės. Pašnekovo teigimu, jei šie žmonės studijų metu nedirba, vėliau atsiduria prastesnėje startinėje pozicijoje: studijų metais dirbę bendrakursiai darbo rinkoje turi aiškų privalumą.

„Įsivaizduokite: gauname 100 CV, 40 žmonių yra dirbę, 60 – nedirbę. Tų 60 kviesti į pokalbį nebereikia – atsirinksime iš dirbusių. Net ir iš dirbusių ne visi bus išrinkti, tad kas lieka tiems, kurie nėra dirbę? Tai tarsi tuščia plika išdegusi žemė. Aš nenoriu pasakyti, kad taip reikia daryti, o taip nereikia. Bet po to teisybės paieškos gali užtrukti ir gali būti nieko vertos. Reikia žiūrėti į darbo rinką, o Lietuvoje rinka diktuoja, kad dirbti reikėtų pradėti bent jau paskutiniame kurse“, – aiškina K. Blaževičius.

Pašnekovo teigimu, informacinių technologijų specialistai gali dirbti nuo 16-kos metų, dalis net nestudijuoja – jiems užtenka turimos patirties. „Svarbiausia – nelaukti, pradėti dirbti, nes kuo toliau, tuo sunkiau, žmogus nebesupranta, ko iš jo nori, atitrūksta nuo darbinių santykių, nesupranta, kas yra pinigų srautai. Kuo anksčiau pradedi, tuo geriau, nereikia laukti idealios darbo vietos“, – pataria „Indigroup“ vadovas.

K. Blaževičius patikslina nesakantis, kad siekti mokytis gerais pažymiais nereikia: kuo geriau žmogus mokėsi, tuo geriau, bet kartais tenka kažką paaukoti. Mat nesame taip išsivysčiusi šalis, kad galėtume sau leisti pradėti dirbti nuo 25-30 metų ar iš namų išeiti 35-erių, kaip daro italai.

„Bent jau ketvirtame kurse, manau, grubiai pasakysiu, apie 70 proc. studentų Lietuvoje aplinkybės tikrai leidžia dirbti. Ypač filologijoje, socialiniuose moksluose tikrai tai įmanoma – kiek jie laiko praleidžia nieko neveikdami, už tai galėtų kažką naudingo visuomenei padaryti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Dažniausiai dirba iš būtinybės

Nors statistikos apie dirbančius įvairių krypčių studentus nėra, vis dėlto Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pastebi, kad vieni studentai pradeda dirbti ankščiau nei kiti. Štai, pavyzdžiui, informacinių technologijų studentai pradeda darbuotis jau pirmuose kursuose, o baigiant studijas dauguma šių studentų jau turi nuolatinę darbo vietą.

„Pagrindinė studento pareiga yra siekti gerų studijų rezultatų, tačiau „Eurostudent“ apklausos duomenimis, Lietuvos studentų pajamos vienos mažiausių, o išlaidos – vienos didžiausių Europoje. Reiškia, studentui krinta ypač didelė finansinė našta, o darbas dažnai yra ne pasirinkimas, o būtinybė norint tęsti studijas“, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Vis dėlto, aiškina P. Baltokas, dauguma studentų neturi darbo patirties ir negali rasti jų studijas atitinkančio darbo. Dėl to didelė dalis priversti rinktis nekvalifikuotą darbą.

Pasak P. Baltoko, darbo paieškose konkurencingesni žmonės, sukaupę realios darbo patirties bagažą. Tačiau, pastebi jis, darbdaviai vertina ir studijų metu įgytas žinias. Dauguma studentų tai supranta ir stengiasi ne tik gerai mokytis, bet ir įgyti darbo patirties. Dėl to didelė dalis studentų užsiima visuomenine veikla, savanoriauja įvairiose organizacijose – tai taip pat suteikia darbo rinkai vertingų įgūdžių ir žinių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...