captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija smogia savo vartojimui

Rusijos centrinis bankas žengė netikėtą žingsnį ir padidino svarbią palūkanų normą, tokį sprendimą motyvuodamas infliacijos rizika, tačiau pažymėjo, kad bankų investiciniams projektams suteiks paskolas su mažomis palūkanomis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos centrinis bankas žengė netikėtą žingsnį ir padidino svarbią palūkanų normą, tokį sprendimą motyvuodamas infliacijos rizika, tačiau pažymėjo, kad bankų investiciniams projektams suteiks paskolas su mažomis palūkanomis.

Priešingai negu tikėjosi daugelis analitikų, Rusijos bankas bazinę palūkanų normą, kuri yra svarbi skolinantis, padidino nuo 7 proc. iki 7,5 proc., rašo „The Wall Street Journal“ svetainė.

„Tikimybė, kad 2014 metų pabaigoje infliacija peržengs 5 proc. ribą, gerokai padidėjo“, – teigė bankas, pridurdamas, kad artimiausiais mėnesiais sumažinti palūkanų normos neketina.    

Kovo – balandžio mėnesiais kasmetinis vartotojų kainų indeksas (infliacija), balandžio 21 dienos duomenimis, buvo pakilęs iki 7,2 proc. – gerokai aukščiau už banko trokštamą ribą.

Bankas tikisi, kad padidinta palūkanų norma iki 2014 metų pabaigos padės sumažinti infliaciją iki 6 proc.  

Šis pranešimas pasirodė po to, kai reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino Rusijos skolinimosi užsienio valiuta reitingus, padidindama spaudimą smunkančioms Rusijos akcijoms.

Ir taip lėtėjančiai Rusijos ekonomikai stiprų smūgį sudavė kapitalo ištekėjimas per Ukrainos krizę.

DELFI primena, kad stabdymas didesnį rublio nuvertėjimą Rusijos centrinis bankas kovą bazines palūkanų normas padidino nuo 5,5 proc. iki 7 proc. Tai atitinkamai brangina paskolas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI yra sakęs, kad didelės bazinės palūkanų normos stabdys skolinimąsi ir vartojimą.

„Neįsivaizduoju, kaip galima gaivinti Rusijos vidaus rinką, kurią pradės smaugti Centrinio banko pakeltos palūkanų normos, infliacija, o tai bus natūralus maždaug penktadaliu susilpnėjusio rublio padarinys“, – teigė ekonomistas, pridūręs, kad vidaus rinka buvo Rusijos ekonomikos arkliukas.

Mato besikartojančią Lietuvos situaciją

Nepaisant užsienio ekonomistų nuostabos dėl Rusijos centrinio banko sprendimo, „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad tokio Rusijos žingsnio buvo galima tikėtis.

Pasak jo, Rusija ėmėsi bazinės palūkanų normos didinimo norėdama sustabdyti pinigų „bėgimą“ iš šalies, tačiau kartu toks sprendimas stabdo vartojimą ir gali turėti liūdnų pasekmių.

„Pagrindinis tikslas – sustiprinti valiutos kursą. Kai yra padidinamos palūkanos, skolintis ta valiuta tampa neparanku, o investuoti, padėti indėlį tampa labiau priimtina, nes gaunamos didesnės palūkanos. Šis padidinimas skirtas tarptautiniams investuotojams ir centrinis bankas tikisi, kad tokiu būdu pavyks sustabdyti kapitalo atsitraukimą iš Rusijos“, – aiškino ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, Rusijos sprendimas didinti bazines palūkanų normas jo nestebina: „Rusija buvo viena iš paskutinių besivystančių valstybių, kurios ėmėsi tokio žingsnio. Neseniai Turkija stipriai padidino palūkanas – kone 5 proc. Brazilija, Indija taip pat didina bazines palūkanų normas. Visos valstybės, kurių ekonomikos nepasirodė tokios stiprios, kaip buvo galvojama anksčiau, prastėjant ekonominei situacijai pradėjo kelti palūkanas“.

Bazinių palūkanų didinimą Ž. Mauricas vadina jauku investuotojais, kuriuo tikimasi pritraukti investicijas į Rusijos ekonomiką. Tiesa, lazda turi du galus.

„Viena vertus prioritetas yra sustabdyti pinigų bėgimą iš Rusijos, bet tiems, kurie skolinasi Rusijos rubliais, skolinimasis brangsta. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį apie dviem trečdaliais sumažėjo skolinimasis iš finansų institucijų dėl neapibrėžtumo ir, be abejo, bet koks palūkanų kėlimas dar labiau padarys skolinimąsi mažiau patrauklų. Galima tikėtis, kad skolinimosi apimtys toliau kris. Atitinkamai kris vartojimas ir investicijos“, – komentavo „Nordea“ banko atstovas.

Pasak jo, didžiausias nerimas būtent ir kyla dėl vidaus vartojimo. Gana spartus kreditavimo augimas buvo Rusijos ekonomikos varikliu. Pernai metais kreditavimo namų ūkiams augimas buvo didesnis nei 30 proc.

„Jei tokios tendencijos tęsis, ir neapibrėžtumas, ir augančios palūkanos, tai iš plius 30 galime greitai turėti ir minus 30. Situacija šiek tiek primintų Lietuvoje 2008 m. susiklosčiusią situaciją: perėjome iš spartaus kredito augimo, greito darbo užmokesčio augimo į didelį dviženklį nuostolį“, – teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas pastebi, kad Rusijoje ekonomika iš inercijos dar stumiasi į priekį, bet metų antroje pusėje, jei situacija toliau prastės ir neišsipildys stabilizavimosi prognozės, galima tikėtis, kad Rusija sulauks panašaus likimo kaip Lietuva 2008 m.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close