captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai turtėja lėčiau nei kaimynai

Lietuvoje gyventojai lėčiausiai kaupia turto, pavyzdžiui, indėlių, vertybinių popierių, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo lėšų, rodo SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje gyventojai lėčiausiai kaupia turto, pavyzdžiui, indėlių, vertybinių popierių, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo lėšų, rodo SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga.

Nors visose Baltijos šalyse namų ūkių sukauptas turtas pernai didėjo, Latvijoje šis augimas buvo sparčiausias ir siekė 11,6 proc., Estijoje – 9,1 proc., Lietuvoje šis skaičius siekė 5,3 procento.

Daugiausia finansinio turto, kaip ir anksčiau, vienam gyventojui tenka Estijoje – 5 976 eurai (20 633 litai), Lietuvoje vienam gyventojui tenka 3 899 eurai (13 462 litai), Latvijoje – 3 731 euras (12 882 litai).

„Baltijos šalyse pernai vyravo gana optimistinės nuotaikos, dėl didėjančio vidutinio darbo užmokesčio ir mažėjančio nedarbo Lietuvoje ir Estijoje praėjusiais metais namų ūkių pajamos augo labiau negu 2012 metais. Gerėjant ekonominei padėčiai gyventojai vis mažiau baiminosi juodos dienos, tad vis mažiau buvo linkę jai taupyti ir vis daugiau lėšų skyrė kasdieniam vartojimui ar investicijoms“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, pernai gyventojai taupė ne taip aktyviai, kaip 2012 m. Be to, pernai mažėjo terminuotųjų indėlių populiarumas, Latvijos ir Lietuvos gyventojai, palyginti su 2012 metais, sumokėjo daugiau gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų draudimo įmokų, visose šalyse įsigyta daugiau nekilnojamojo turto.

„Nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne tik norint gauti investicijų grąžos. Šios rūšies nuosavybė didina gyventojų patiriamą saugumo jausmą, nekilnojamuoju turtu galima įvairiai disponuoti – jame gyventi patiems ar nuomoti kitiems. Teoriškai sunkiai paaiškinama, bet namų ūkių elgsenos tyrimų duomenys liudija, kad gyventojai, kuriems paprastai nesiseka taupyti, susiima ir randa galimybių, pasiėmę būsto paskolas, mokėti paskolos įmokas“, – teigia SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų teigimu, jei ekonominė situacija smarkiai nesikeis, namų ūkių finansinis turtas augs lėčiau ir šiemet.

Darbo užmokestis – taip pat mažiausias

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai (2 710 litų), Latvijoje – 530 eurų (1 830 litų), Lietuvoje – 524 eurai (1 809 litai).

Pernai visose Baltijos šalyse augo vidutinis bendras darbo užmokestis augo. Estijoje jis padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 procento.

Paskutinį 2013 metų ketvirtį realusis darbo užmokestis, įvertinant infliaciją, sparčiausiai augo Latvijoje (6,2 proc.), tuo pačiu laikotarpiu Estijoje – 6 proc., Lietuvoje – 4,2 procento.

„Nepaisant palyginti lėto ekonomikos augimo tempo, darbo užmokestis Baltijos šalyse didėja jau trečius metus iš eilės. Tam įtakos turi ne tik minimalaus atlygio didinimas, bet ir gana įtempta padėtis darbo rinkoje: dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įmonės priverstos siūlyti didesnius atlyginimus ieškomiems darbuotojams. Be to, dėl palyginti nedidelės infliacijos didėja ir realusis darbo užmokestis, kuris, tikimasi, augs ir šiais metais“, – paaiškino J. Varanauskienė.

Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius paskutinį 2013 metų ketvirtį Estijoje buvo 14 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje – 2 proc. didesnis negu prieš pat prasidedant sunkmečiui.

Prognozuojama, kad Lietuvoje vidutinis bendras darbo užmokestis turėtų didėti 5,5 procento. Latvijoje tikimasi 5–5,5 proc. atlyginimo didėjimo, kurį iš dalies lems minimalaus atlygio padidinimas iki 320 eurų (1105 litų). Estijoje, kur metų pradžioje minimalus atlyginimas padidintas iki 355 eurų (1 226 litų), prognozuojamas 5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Prasčiausiai sekėsi ir per praėjusį dešimtmetį

Lietuvai pastarąjį dešimtmetį prasčiausiai iš Baltijos šalių sekėsi auginti pensijas ir vidutinius atlyginimus.

Lietuvoje 2013 m. palyginti su 2003 m., atlyginimai augo 120 proc., iki 1730 litų į rankas, o pensijos – 141 proc., iki 822 litų į rankas.

Sparčiausias pokytis fiksuotas Latvijoje, kur daugiau nei 160 proc. augo atlyginimai (iki 1782 litų) ir 181 proc. (iki 898 litų) pensijos.

Atitinkamai Estijoje atlyginimų augimas siekė 129 proc. (iki 2610 litų), o pensijų – 158 proc. (iki 1129 litų).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...