captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja manija: svečius iš kosmoso keičia pikti paukščiai

Rinkodaros priemonės, kuriomis siekiama padidinti pardavimus, vėl atsuktos į vaikus. Pernai rudenį „Maxima“ siūlė pažaisti su iš kosmoso atvykusiais puponautais, o dabar prekybos tinklas „Iki“ ėmė siūlyti „Angry birds“ (liet. Piktų paukščių) figūrėles.
E. Fuks (DELFI.lt) nuotr.
E. Fuks (DELFI.lt) nuotr.

Rinkodaros priemonės, kuriomis siekiama padidinti pardavimus, vėl atsuktos į vaikus. Pernai rudenį „Maxima“ siūlė pažaisti su iš kosmoso atvykusiais puponautais, o dabar prekybos tinklas „Iki“ ėmė siūlyti „Angry birds“ (liet. Piktų paukščių) figūrėles.

Abiejų prekybininkų akcija skirta mažiesiems, o žaisliukus galima rinkti panašiu principu: arba dovanėlė gaunama apsipirkus už paskelbtą sumą, arba ji duodama perkant pažymėtas prekes, arba dalį figūrėlių galima įsigyti atskirai kaip prekę.

Bendrovės „Palink“ parduotuvėse – „Iki“, „Iki cento“ bei „Iki Express“ – naujoji kampanija pradėta balandžio viduryje, viena figūrėlė duodama apsipirkus už 30 litų. „Maximoje“ dovanėlė buvo įteikiama apsipirkus už 50 litų.

„Matydami didelį vaikų susidomėjimą žaibiškai mobiliajame telefone išpopuliarėjusiu „Angry birds“ žaidimu prieš savaitę mūsų tinklo parduotuvėse pradėjome kampaniją, kurioje populiarusis žaidimas persikėlė į realią erdvę", – sakė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Pasak jo, vienas iš svarbiausių mūsų šios kampanijos tikslų – atitraukti vaikus nuo televizoriaus ar kompiuterio ir paskatinti juos susitikti su draugais smagiam žaidimui lauke ypač dabar, kai už lango toks puikus oras.“

Prekybos tinkle yra platinamos 55 skirtingų rūšių figūrėlės, kurių negalima atskirai įsigyti už pinigus.

„Tačiau turime ir papildomą, mažesnę 9 skirtingų „Angry birds Egg‘z“ figūrėlių kolekciją. Šios kolekcijos figūrėles galima įsigyti bet kurioje mūsų tinklo parduotuvėje“, – sako A. Petraitis.

Bendrovė „Palink“ planuoja, kad naują žaisliukų kampaniją tęs ne ilgiau kaip iki birželio 3 d., o kiek planuojama žaisliukų išdalinti – neskelbiama.

Panašiu principu puponautus platino ir „Maxima“.

Tėvai dalyvauja dėl vaikų norų

Ne visi tėvai prekybininkų akcijas vertina vienodai. DELFI sulaukė pasipiktinusios mamos (vardas ir pavardė DELFI žinomi) komentaro, jog prekybos centrai išnaudoja vaikus savireklamai.

„Tai yra labai stipri poveikio priemonė. Bent jau mūsų šeima, su visu mūsų kritiniu mąstymu ir teorinėmis žiniomis, perkame tose parduotuvėse, kur yra akcijos vaikams – ko tik tėvai nepadarys dėl to, kad vaikai būtų laimingi. O vaikai žaisliukų siaubingai nori, nors paukščių akcija dar tik prasidėjo, jau darželyje jais keičiamasi, o apsaugoti nuo informacijos apie akciją – neįmanoma. Prieš akciją virš „Iki“ kabėjo balionai, mes jais džiaugėmės, tik po to atsirado reklama apie žaisliukus, o maniškiai apie juos sužinojo iš darželio“, – dėstė skaitytoja.

Pasak jos, vieni vaikai kitiems išaiškino, kaip gauti figūrėles: arba pirkti tam tikrus produktus, arba pirkti daug.

„Man sūnus sako: mama, ar mums reikia daug visko nusipirkti? Sakau, taip, prieš Velykas mums daug reikia nusipirkti. Tuomet jis manęs labai paprašė eiti į „Iki“, nes ten galima gauti paukščiukų. Nors prie namų yra kita parduotuvė, ėjome į „Iki“ ir nešėme prekes vien todėl, kad jie gautų tų nelaimingų paukščių. Specialiai dar pirkau keturis šokoladus, nes už du šokoladus duoda vieną paukštį, o aš turiu du vaikus, tad reikia, kad abiems būtų po paukštį“, – prisimena mama.

Ją piktina ir tai, kad paukščiai yra duodami ne už kasdieninio vartojimo prekes, pavyzdžiui, bulves ar morkas, o už šokoladus. Be to, prekės, už kurias duodami paukščiai yra greitai išgraibstomos ir vaikai nusimena, supratę, jog figūrėlių negaus.

„Dabar, kol mes neturėsime tų 50 paukščių, vaikai labai norės, kad eitume apsipirkti į „Iki“, o mes, nors ir suvokdami, kad jais manipuliuojama, nors kartais stengsimės tais paukščiais vaikus pradžiuginti. Kai vaikai paukščių negaunama, nepasakyčiau, kad labai nusimintų, bet norisi sukurti kad ir mažą šventę. Net ir rytais, kai vaikas pamato paukščių reklamą, džiaugiasi, kad jų turi, be to, paukščiai yra labai svarbūs, nes miega prie lovos. Pastebėjau, kad manija užsikrečia ne tik vaikai, nes puponautų laikais juos rinko ir darželio auklėtoja, kuri su vaikais mainydavosi, o grupėje tai „pagimdė“ solidarumą tarp auklėtojos, berniukų ir mergaičių. Žinoma, galima būtų akcijos išvengti, jei nežiūrėtume televizoriaus ir nevestume vaiko į darželį“, – svarsto mama.

Tačiau ji skaičiuoja, kad auklės paslaugos vis tiek kainuotų brangiau nei lankyti darželį, pirkti neplanuotus šokoladus ir su taksi viską parsivežti namo.

Paaiškina, kodėl taikomasi į vaikus

Vytauto Didžiojo Universitetas bendrosios psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas mano, kad akcijos sąmoningai yra nukreipiamos į vaikus, nes suaugusiems sunku atsilaikyti prieš jų prašymus.

„Prekybos centrai puikiai žino, kad tėvai į prekybos centrus einantys su vaikais, išleidžia daugiau pinigų, nes perka ir tai, ko nori vaikas. Nors ne vienas žmogus pasakytų, kad vaikų reikalavimams nepasiduoda, realybėje gali paaiškėti, kad tai – netiesa. Dažniausiai vaikas, nuėjęs į parduotuvę, nori daug ko, tad tėvai nuperka bent kai ką. O dovanojami žaisliukai atlieka dvejopą funkciją: vaikai pamato akciją ir jie jau ateina į parduotuvę norėdami žaisliuko, o suaugęs, kuris mato, kad iki figūrėlės trūksta dviejų ar trijų litų, paima daugiau prekių, kad gautų „nemokamą“ dovanėlę“, – sako psichologijos specialistas.

Tačiau jis skaičiuoja, jog kalbant apie 50 litų ar panašią sumą, 2–3 litai yra 4–6 proc. išlaidų sumos, tad papildomai perkamos prekės yra žymios neplanuotos išlaidos.

„4–6 proc. išlaidų sumos nėra mažas skirtumas. Be to, dovanėlės naudojamos ir pardavimų skatinimui. Paprastai pardavimai didinami siūlant nuolaidą, o tai yra realūs pinigai iš tiekėjo ir pardavėjo kišenės, tačiau dažnu atveju paaiškėja, kad duodant žaisliuką prekė geriau parduodama nei suteikiant nuolaidą“, – atkreipia dėmesį į žmonių elgesį V. Legkauskas.

Verslo konsultavimo įmonės „Strategy Lab“ rinkodaros konsultantas Audrius Savickas komentuoja, jog prekybininkai jau seniai yra pastebėję, kad vaikai iš esmės gali paskatinti pardavimus.

„Vaikai yra didelė varomoji jėga, ypač kai daromas sprendimas, kur eiti, pavyzdžiui, per šeimyninį savaitgalį. Greito maisto restoranas „McDonald's“ labai seniai yra aptikęs, kad per vaikus efektyviai galima pritraukti klientus, dėl to atsirado klounas, balionų dalijimo akcijos, „Happy Meal“ formatas, kai į užkandžių rinkinį įdedamas ir žaisliukas“, – pastebi jis.

A. Savicko nuomone, akcijos, kai dovanos yra siūlomos vaikams, yra vienas iš pagrindinių prekybos tinklų konkuravimo instrumentų.

„Taip konkuruoja ne tik prekybos centrų tinklai, bet ir, pavyzdžiui, „Ozas“ su „Panorama“: organizuojamos parodos, dinozaurų, povandieninio pasaulio gyventojų ekspozicijos, atrakcijos, kad tik vaikai ateitų. Jie paprastai neateina be priežiūros, o tėvai ne tik išleidžia pinigų, bet ir didina apsilankančių žmonių srautus“, – sako A. Savickas.

Specialistas primena, kad prekybininkui naudingiau pritraukti šeimą, nei pavienius žmones, nes šeimos išlaidos – didesnės.

Piktina ne visus

Akcijos, kurių metu vaikams siūlomos dovanos, piktina ne visus. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris kol kas dėl vaikams skirtų prekybininkų akcijų nesulaukė užklausų iš tėvų.

„Mūsų organizacijoje skundai dėl tokių akcijų nebuvo nagrinėjami. Apie „Puponautus“ galėčiau pareikšti tik savo kaip mamos nuomonę: mano dukra visą laiką buvo patenkinta, kad ir kiek jų gautų, o kol akcija baigėsi, figūrėlės spėjo atsibosti. Kai dabar žaisliukų akcija prasidėjo „Iki“, figūrėlės ją nuvylė dydžiu ir nežinojimu, ką su jais veikti“, – pasakojo penkiametės mergaitės mama ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio Kauno skyriaus vadovė Lina Palaimienė.

Pasak jos, su dukra dėl žaisliukų parduotuvėje netenka pyktis, vaikas žaisliukų parduotuvėje nereikalauja ir supranta, kad dovanėlė priklauso ne kiekvieną kartą apsiperkant.

„Žinoma, nusivylimo būna, kai gauna tokį patį žaisliuką, tada pasako, kad norėtų pasikeisti, paklausia, ar galima gauti kitą. Darželyje gal kiek stipriau buvo puponautų, dabar tų paukščių mada, bet visur tarp vaikų atsiranda erzelynės. Tačiau mamų skundų nesu girdėjusi ir asmeniškai manęs tokios akcijos nepiktina, nes suprantu, kad jeigu man nepatinka pirkti vienoje parduotuvėje, aš nueisiu į kitą, kur akcijų nėra. Rinkoje – didelis pasirinkimas ir akcijų galima išvengti“, – savo asmeninę nuomonę dėstė L. Palaimienė.

Tiek psichologijos, tiek rinkodaros specialistai neabejoja, jog akcijos, orientuotos į vaikus, yra efektyvios, priešingai jos nebūtų organizuojamos.

„Jeigu žaisliukas suteikia džiaugsmą ir žmonės už tą džiaugsmą yra pasiruošę sumokėti pirkdami nereikalingus sūrelius ar ką kito, vyksta mainai – nusiperki džiaugsmą. Kiekvienas rinkodaros specialistas stengiasi kaip įmanoma labiau dirbti su pirkėjo emocijomis ir nuslopinti racionalų protą“, – atkreipia dėmesį A. Savickas.

Visgi, jis primena, kad kampanijos, orientuotos į vaikus, yra vertinamos ir etikos klausimu, nes vaikų gynybinis mechanizmas yra mažiau išvystytas, jie į visus reklaminius pasiūlymus reaguoja emocingiau nei suaugusieji.

„Bet, mano žiniomis, dėl kampanijų, orientuotų į vaikus, neigiamų reakcijų bent Lietuvoje nekilo. Tai reiškia, kad visuomenei tokios akcijos – priimtinos. Žinoma, yra tėvų, kurie „McDonald's“ apeina ratais, kad tik nereikėtų patekti į poveikio zoną“, – teigia A. Savickas.

Patarimai, kaip nepatekti į prekybininkų pinkles

V. Legkauskas atkreipia dėmesį, jog norint išvengti poveikio vaikams, galima taikyti įvairias strategijas.

„Viena jų – nepratinti vaikų prie parduotuvių apskritai ir jeigu galima su jais neeiti į parduotuvę, tai reikėtų ir neeiti. Vaikai iki maždaug 8–erių metų, o kartais ir ilgiau, yra labai pažeidžiami reklamos. Jeigu jie nėra nuolatinėje suaugusiųjų priežiūroje, jie tiki, kad daiktas atrodo ir turi tokias pat savybes kaip jis vaizduojamas reklamoje. Naivu yra įsivaizduoti, kad pavyks vaiką išauklėti taip, jog būdamas 6–erių jis nueis į parduotuvę ir niekas jam nepaliks įspūdžio“, – mano psichologijos specialistas.

Pasak jo, jeigu tenka su vaiku eiti į parduotuvę, nes jo nėra kur palikti, suaugęs visą laiką turi turėti strategiją, kaip atsispirs vaiko prašymams.

„Taip galima ir 5–erių, ir 6–erių metų vaiką pripratinti nekelti skandalų bei intensyviai nereikalauti ką nors nupirkti. Pagrindinis principas šiuo atveju yra nuoseklumas, kuris turi būti drauge su supratimu, kad greičiausiai nepavyks vaikui nieko nepirkti, tad lieka klausimas, kaip suvaldyti pirkinių apimtis. Dažnai žmonės susitaria iš anksto, ką konkrečiai eina pirkti, pavyzdžiui, ledų. Tai reiškia, kad nieko kito neperka ir taip turi būti visada“, – atkreipia dėmesį V. Legkauskas.

Anot jo, jeigu vaikui kartais pavyksta įkalbėti suaugusįjį, jis išmoksta atkakliai reikalauti, nes žino, kad pakankamai aktyviai prašydamas, pasieks, ko nori.

„Vaikas atkaklumo išmoksta labai greitai ir mokytis pradeda jau būdamas 8 mėnesių. Suaugęs turi suprasti, kad vaiko gebėjimas zysti yra tikrai didelis, tad turi iš anksto nusiteikti nepasiduoti ir pagalvoti, o ką darys susidūręs su vaiko atkaklumu“, – siūlo specialistas.

V. Legkauskas atkreipia dėmesį, jog atsirandant žaisliukų dovanojimo akcijoms, atsiranda ir bendraamžių įtakos problema.

„Kai vaikas tampa socialesnio amžiaus ir lanko darželį, mokyklą, o visi jo aplinkoje tuos žaisliukus turi, kyla bėda, kas bus, jei jūsų vaikas vienintelis jų neturės. Galima arba rasti paaiškinimą, kodėl vaikui jų nereikia, arba leisti jų turėti kažkiek, bet stengtis, kad vaikas turėtų ir kažką papildomo, ko neturi kitas, surinkęs visų rūšių dovanojamus žaisliukus. Tačiau apie tai reikia iš anksto pagalvoti, nes vaikui tiesiog pasakyti, kad kiti vaikai turi, o tu – neturėsi, bus gana sunku“, – mano V. Legkauskas.

Jis pastebi, kad prekybininkų akcijos tampa sėkmingesnės, kai sukelia mados bangą. Tuomet jos tampa dideliu iššūkiu tėvams.

„Be abejo, puponautai, paukščiai ar kitos figūrėlės yra efektyviau nei rankšluosčiai, indai ar kiti dalykai, kuriems suaugusieji gali atsispirti. Suaugusieji taip pat gali internete pasiieškoti, kiek be akcijos kainuoja prekės ir apie tai papasakoti pažįstamiems – galbūt įrankiai su 60 proc. nuolaida kainuoja tik šiek tiek pigiau nei juos perkant internetu. Tokiu atveju akcija dingsta labai greitai. Su žaisliukais situacija kiek kitokia: dažniausiai jų kitur nėra“, – apibendrina psichologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...