captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko apie eurą nežino lietuviai?

Nors jau nuo kitų metų pradžios šalyje galime turėti naują valiutą eurą – pasirodo, kad dar daug žmonių Lietuvoje nėra net matę euro. „Eurobarometer“ kasmet atliekama gyventojų apklausa atskleidžia skaičius apie Lietuvos gyventojų pažintį su eurais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors jau nuo kitų metų pradžios šalyje galime turėti naują valiutą eurą – pasirodo, kad dar daug žmonių Lietuvoje nėra net matę euro. „Eurobarometer“ kasmet atliekama gyventojų apklausa atskleidžia skaičius apie Lietuvos gyventojų pažintį su eurais.

Pernai vasarą paskelbtuose apklausos rezultatuose matyti, kad kas septintas Lietuvos gyventojas (14 proc.) nėra matęs euro banknotų. Tuo metu naudoti euro banknotus yra tekę 54 proc. šalies gyventojų.

Nuo šių metų eurą įsivedusioje Latvijoje rezultatai gana panašūs – daugiau nei pusmetis iki naujos valiutos įvedimo euro banknotus buvo matę 83 proc. Latvijos gyventojų, naudoję – 62 proc. Lenkijoje matę euro banknotus – 90 proc., naudoję – 62 proc. O štai Rumunijoje su eurais gyventojai susipažinę geriausiai tarp euro dar neturinčių šalių. Euro banknotus prisipažino matę 94 proc. gyventojų, naudoję – 76 proc.

Faktą, kad euro banknotai atrodo vienodai visose euro zonos šalyse, žino daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.). Apie tai, kad euro zonoje skiriasi euro monetų viena pusė žino tik 38 proc. gyventojų.

Tarp naudojusių euro banknotus gyventojų 39 proc. teigė jais pasinaudoję ir Lietuvoje, 61 proc. – tik užsienyje.

Kalbant apie euro įvaizdį Lietuvoje, matyti, kad gyventojai euro įvedimo klausimu nusiteikę gana skeptiškai. Paskutinės „Eurobarometer“ apklausos duomenimis, visiškai prieš euro įvedimą pasisako 21 proc. šalies gyventojų. 34 proc. – labiau nepritaria, nei pritaria euro įvedimui. Labai nori euro – 9 proc., labiau nori nei nenori – 32 proc.

Daugiau Lietuvoje pesimistų nei optimistų ir dėl euro įvedimo pasekmių. Paklausus, ar euro įvedimas teigiamai paveiks šalį nacionaliniu lygmeniu, 35 proc. atsakė teigiamai, 55 proc. – neigiamai.

47 proc. gyventojų mano, kad euro įvedimas juos asmeniškai paveiks neigiamai. Kas trečias gyventojas (33 proc.) – teigiamai. Vis dėlto 86 proc. gyventojų mano, kad Lietuva anksčiau ar vėliau eurą įsives. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) tiki, kad tai nutiks iki 2019 m.

75 proc. apklausos dalyvių išreiškė baimę, kad įvedant eurą prekybininkai gali piktnaudžiauti keisdami kainą. Ir tik kas penktas gyventojas (21 proc.) tokių baimių neturi.

Paklausti apie kainų pokyčius įvedus eurą 78 proc. mano, kad kainos kils, 14 proc. – liks stabilios, 4 proc. – sumažės.

Mato „padidintą“ infliaciją

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, vertindama „Eurobarometer“ tyrimo duomenis, teigė, Lietuvos gyventojai visgi pakankamai gerai yra susipažinę su euru.

„Beveik du trečdaliai gyventojų turėjo poreikį, galimybę atsiskaityti eurais. Tai yra daug, žinant kad Lietuvoje atsiskaitoma tik litais, kai lito kursas fiksuotas ir nėra paskatų kaupti santaupas eurais. Žinoma, galbūt tam įtakos padarė aktyvesnis keliavimas – net vykstant ne į euro zonos šalis euras yra perkamas kaip konvertuojama valiuta. O dar emigracija, pigios oro linijos...“

Šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė spėja, kad su euru geriau susipažinę yra jaunesnio amžiaus, vidutines ir didesnes pajamas gaunantys, didesniuose miestuose gyvenantys asmenys. Jei Lietuva nuo kitų metų įsives eurą, pasak analitikės, informacijos lygmeniu teks pasistengti daugiau dirbti su tais gyventojais, kuriems kyla didžiausia grėsmė užkibti ant įvairių sukčių jauko – vieniši vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys atokiose vietovėse ir santaupas laikantys grynaisiais pinigais.

Komentuodama Lietuvos gyventojų skepticizmą euro įvedimo klausimu J. Varanauskienė teigė, kad tautiečiai čia niekuo neišsiskiria iš kitų šalių: „Tai ne tik Lietuvos ypatybė. Ko gero, čia yra ryšys tarp deklaruojamos meilės ir nemeilės eurui, realios elgsenos ir euro zonos šalių ekonominės būklės“.

Analitikė pastebėjo, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), nepalaikančių euro įvedimo visą laiką buvo daugiau negu palaikančių. Vis dėlto J. Varanauskienė daro išvadą, kad Lietuvos gyventojų jaučiamas palankumas eurui priklauso nuo šalies ekonominės padėties – kai šaliai yra finansiškai sunku, euras atrodo patrauklesnis, kai ekonomika auga – didėja meilė litui. Todėl galima teigti, kad į eurą žiūrima kaip į gelbėjimosi priemonę, o ne stengiamasi įžvelgti jo naudą. „Ekonominei situacijai blogėjant, meilė litui blėsta, kyla abejonių dėl nacionalinės valiutos stabilumo bei patikimumo, tuomet ir atrandame patrauklius euro bruožus“, – komentuoja analitikė.

J. Varanauskienė teigė, kad gyventojų baimė dėl kainų kilimo įsivedus eurą taip pat yra daugiau emocinė nei racionali.

„Mokslininkai gausiai tyrinėja reiškinį, koks yra atotrūkis tarp gyventojų „juntamos“ ir statistikų skelbiamos infliacijos. Kodėl gyventojai mano, kad kainos kyla daugiau nei iš tiesų? Pirma, labiau pastebime kainas dažniau perkamų dalykų, o tai yra gana dažnai nedidelė kaina (pavyzdžiui, maisto produktai), kuriai svarbus apvalinimo poveikis. Antra, pastebime tas kainas, kurios padidėjo, bet „nematome“ tų, kurios atpigo. Matome tai, ką norime matyti. Net ir nepadidėjus kainoms po euro įvedimo esame linkę prisiminti, kokia kaina buvo prieš 5 metus, o ne prieš įvedant eurą“, – svarstė pašnekovė.

SEB banko atstovė teigė stebėjusi Latvijos gyventojų lūkesčius dėl kainų pokyčio pusmetis prieš įvedant eurą. Pastebėta, kad nuomonė, jog įvedus eurą kainos didės, pradėjo stiprėti maždaug pusmetis iki euro įvedimo. Tuo metu Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų lūkesčiuose tokios tendencijos nebuvo, nors šalys buvo panašiame ekonomikos augimo etape.

 



 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...