captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje iš užsienio atvežtų atliekų nedegins

Lietuvos šiukšlių deginimo gamyklose turės būti kūrenamos tik vietinės kilmės komunalinės atliekos – tokią sąlygą nustatė Vyriausybė, trečiadienį patvirtinusi Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos šiukšlių deginimo gamyklose turės būti kūrenamos tik vietinės kilmės komunalinės atliekos – tokią sąlygą nustatė Vyriausybė, trečiadienį patvirtinusi Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą.

„Strategijoje labai aiškiai pasakyta, kad atliekos arba kuras, pagamintas iš atliekų, negalės būti importuojamas, įvežamas į Lietuvą, o tai reiškia, kad dar dviejų būsimų atliekų deginimo gamyklų – vienos Kaune, kitos Vilniuje – galingumai nebus didesni nei susidarančių arba galinčių susidaryti po rūšiavimo atliekų kiekis“, – trečiadienį, pristatydamas atliekų tvarkymo planą, žiniasklaidai sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kaip anksčiau yra nusprendęs Seimas, atliekas deginti galės tik valstybinės reikšmės objektais pripažintos įmonės, kurių kontrolinį 51 proc. akcijų paketą valdys valstybė. Tokios gamyklos turėtų iškilti Vilniuje ir Kaune. Tuo metu Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje jau beveik metus veikia pirmoji Baltijos šalyse atliekomis kūrenama bendrovės „Fortum“ valdoma termofikacinė jėgainė.

Be atliekų deginimo, šalyje turėtų atsirasti 8–10 rūšiavimo gamyklų, kurios namų ūkiuose susidarančias atliekas, iki šioms patenkant į sąvartynus, rūšiuos. Vyriausybė taip pat numato vykdyti atskirą tekstilės ir maisto atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Rūšiavimo gamyklos turi iškilti Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Alytuje ir Marijampolėje. Tauragės ir Kauno regionuose gamyklų statybos baigtis neaiški.

Nuo 2016-ųjų bus įvedama ir konteinerinė atliekų tvarkymo sistema – už komunalines atliekas mokės visų nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis yra gyvenamoji, savininkai – daugiabučių ar individualių namų, garažų šeimininkai, sodininkų ir kitos bendrijos.

Už šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą NT savininkai mokės pastovią ir kintamąją dalis. Pastoviąją mokesčio dalį, vadinamąjį „abonentinį“ mokestį, numatoma skirti atliekų rūšiavimo gamyklų, sąvartynų, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų šalinimo aikštelėms įrengti ir kitai infrastruktūrai išlaikyti. Tuo metu kintamoji rinkliavos dalis priklausys nuo konkretaus būsto išmestų atliekų kiekio.

Po pusantrų metų gyventojų lauks ir dar viena naujovė – pakuočių depozito sistema. Vartotojams reikės mokėti užstatą ne tik už daugkartinę stiklo, bet ir vienkartinę metalo, plastiko ir stiklo tarą – PET butelius, skardines ir panašiai.

Tikslios užstato už tarą kainos neįvardijantis V. Mazuronis preliminariai skaičiuoja, kad užstato suma svyruos tarp 30-35 ct. Galutinę pakuotės kainą prieš įvedant depozito sistemą nustatys Vyriausybė.

Numatoma, kad 2020-aisias atliekų išmetimas į sąvartynus, lyginant su 2000 m. kiekiu, sudarys 35 proc. 2016-2020 m. perdirbamų ar kitaip panaudojamų atliekų kiekis turėtų augti nuo 45 iki 65 proc. visų komunalinių atliekų, o iki dešimtmečio pabaigos ne mažiau kaip 50 proc. perdirbti tinkamų popieriaus, metalo atliekų turės būti panaudojamos pakartotinai.

ELTA primena, jog Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES) iki 2030 m. pasiekti, kad komunalinės atliekos apskritai nepatektų į sąvartynus.

Pagal ES direktyvą iki 2015 m. taip pat būtina užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...