captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būsto pirkimo vajus: o kaip elgiasi NT įmonių savininkai ir vadovai?

Bankų ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu dėl žemų palūkanų pirkti būstą yra naudingiau nei nuomotis, tačiau ne visuomet su tokia pozicija sutinka nekilnojamojo turto (NT) bendrovių savininkai ir padalinių vadovai. Jie sako nesigailėję, kad pasirinko būsto nuomą ir vardija tokio sprendimo privalumus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Bankų ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu dėl žemų palūkanų pirkti būstą yra naudingiau nei nuomotis, tačiau ne visuomet su tokia pozicija sutinka nekilnojamojo turto (NT) bendrovių savininkai ir padalinių vadovai. Jie sako nesigailėję, kad pasirinko būsto nuomą ir vardija tokio sprendimo privalumus.

Ilgalaikės nuomos patirties turi NT bendrovės „Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas.

„Nuomojuosi jau 10 metų, – skaičiuoja verslininkas. – Dabar nuomojuosi iš žmogaus, kuris turi įsigijęs keletą butų ir juos naudoja ne savo reikmėms, o vertina kaip investiciją. Anksčiau nuomotas būstas taip pat buvo papildomas nuomotojos turtas. Tai svarbu išsiaiškinti norint minimizuoti riziką.“

Ž. Galeckas primena, jog paprastai žmonės, nuomojantys turtą, kurį nusipirko su tikslu nuomoti, paslaugas teikia profesionaliau, butuose nesilanko be nuomininkų žinios, su jais lengviau susitarti dėl reikalingų permainų bute. Jis sako iki šiol nėra patyręs jokių nesklandumų nuomodamasis bustą, visuomet buvo laikomasi sudarytų sutarčių ir numatytų įspėjimo terminų. Anot jo, dažnu atveju nuomotis brangų turtą apsimoka kur kas labiau nei jį pirkti su paskola.

„Pateiksiu paprastą pavyzdį, kaip skaičiuojama paskola: tarkime, aš gyvenu Senamiesčio bute, kurio kaina būtų apie 1,2–1,3 mln. litų, o aš už jį moku 3,5 tūkst. litų nuomos. Manau, vidutiniu laikotarpiu man tiek kainuotų palūkanos, jeigu ne daugiau. Svarbu nepamiršti skaičiuoti ne šiandienos palūkanas, kurios yra mažos, o vidutines, juk paskola imama ne vieneriems metams“, – sako pašnekovas.

Verslininko manymu, imdamas būsto paskolą žmogus patiki iliuzija, jog tampa NT savininku ir dėl to vėliau gali nukentėti.

“2007–2008 m. buvo paimti 76 tūkst. paskolų, vėliau kainos krito apie 40 procentų, dabar jos galbūt 10 proc. ūgtelėjo. Tačiau žmonės, tuomet ėmę paskolas, yra situacijos įkaitai: jų paskola yra didesnė nei turto vertė, nors už paskolą jau mokėta 5–6 metus, dar investuotas pradinis įnašas. Jeigu jie norėtų keisti savo gyvenamąją vietą dėl vedybų, skyrybų, vaikų, mirčių – visko gyvenime atsitinka – jie nelabai gali tai padaryti. Priešingu atveju jie turi bankui sumokėti trūkstamą dalį paskolos ir norėdami pirkti kitą būstą dar turėti mažiausiai 15 proc. savų investicijų. Taigi, žmonės patiria labai didelę riziką būti įkalintais ir tarnauti būstui, kai būstas turėtų tarnauti jiems“, – patį blogiausią scenarijų piešia Ž. Galeckas.

Jis dėsto, jog nuomojantis, priešingai nei įsigijus būstą, lengva persikraustyti, jei keičiasi darbo vieta ar šeimyninės aplinkybės.

„Buvimas (su būsto paskola perkamo būsto – DELFI) savininku yra iliuzija, aš tam lengvai nepasiduodu – turiu laisvę. Mums gimė trečias vaikas ir per kelis mėnesius suradome didesnį būtą, į jį persikėlėme. Net jei būtume pirkę nuosavą būstą, persikeldami kai kainos yra nukritusios, būtume turėję didžiulį nuostolį“, – vertina Ž. Galeckas.

Visgi jis nėra prieš būsto įsigijimą: verslininkas skaičiuoja, jog šiuo metu yra investavęs į 6 butus, tačiau jie yra naudojami kaip investicinis, o ne gyvenamasis turtas.

„Investicijas reikia atskirti nuo gyvenamojo ploto būtinybės – investuoji ten, kur geriausiai išmanai ir nesi pririštas savo laisve prie investicijos. Jeigu aš galėčiau sau leisti įsigyti būstą už 1,3 mln. Lt už grynuosius ir neturėčiau, kur jų dėti, tada būstas būtų mano. Kitu atveju, tai yra tik iliuzija, kurią bankai suteikia žmogui: jei pasiimate išrašą iš Registrų centro, savininku matysite save, bet pabandykite porą mėnesių nesumokėti įmokų ir pamatysite, kas tikrasis savininkas“, – konstatuoja specialistas.

Nuomojasi ir dėl kitų priežasčių

NT specialistai būsto nuomą renkasi ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, noro skolintis tik nedidelę sumą arba specifinio objekto paieškos.

“Turiu aiškią nuostatą, kad turtą galiu įsigyti tik tada, kai turėsiu 60–70 proc. jo vertės. Esu numatęs, ką norėčiau nusipirkti, o rinkoje toks turtas kainuoja palyginti daug. Be to, man labai svarbus yra mobilumas ir galimybė judėti iš vienos miesto vietos į kitą”, – pasakoja NT bendrovės „Ober–Haus“ gyvenamojo NT departamento vadovas Audrius Šapoka.

Jis būstą nuomojasi ilgiau nei 6 metus ir sako skaičiavęs, kiek kainuotų jį įsigyti, tačiau pašnekovas svarsto, jog patogiau nuomotis, nors finansiškai šiek tiek labiau apsimokėtų pirkti.

„Sprendimą reikia priimti racionaliai, pavyzdžiui, paskaičiuojant nuomos pajamingumą: kiek per metus sudarytų nuomos pajamos palyginti su būsto kaina. Dar būtina įvertinti eksploatacijos, kas keletą metų patiriamas kosmetinio remonto ir galimas nenumatytas išlaidas“, – kalbėjo A. Šapoka.

Būstą 6 metus nuomavosi ir NT bendrovės "Inreal" tarpininkavimo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Gedvidas Budrys.

“Būstą nuomavausi ne dėl to, kad negalėjau paimti būsto paskolos, esu turėjęs butą, po to jį pardaviau, nuomavausi, dabar vėl įsigijau. Rinkausi nuomą, nes turint savo būstą prie jo esi pririštas, nors dažnu atveju nuomos suma yra panaši į tuometinę būsto paskolos įmoką. Visgi man norėjosi turėti galimybę išbandyti skirtingus būstus, o jei sugalvosiu pusmetį pakeliauti, tai padaryti neturint įsipareigojimų”, – nuomos pasirinkimą paaiškino G. Budrys.

Dabar NT specialistas įsigijo būstą, nes pasitaikė palanki galimybė.

„Nuomodamasis neskaičiavau ekonominės naudos. Manau, kad nuoma ir būsto įsigijimas yra susijęs su gyvenimiškais etapais. Kai esi jaunas, nori daugiau patirti, išbandyti, vėliau sukuri šeimą, natūralu, kad galvoji apie paskolą ir stabilumą“, – teigė jis.

Pasak jo, Lietuvoje būstą įsigyti su būsto paskola yra saugesnis pasirinkimas, nei būstą nuomotis šešėlinėje rinkoje, kai šeimininkas gali liepti netikėtai iš būsto išsikelti.

Nuomos rinkoje mato didžiulę skylę

Kalbinti NT specialistai pripažįsta, jog Vilniuje rasti turtą nuomai – nelengva užduotis. Tai, anot jų, ir gali būti viena svariausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi būsto paskolas: jų modelis yra panašiausias į ilgalaikę nuomą, kuri Lietuvos gyvenamojo būsto segmente praktiškai neegzistuoja.

Pavyzdžiui, banką galima palyginti su profesionaliu nuomotuoju, kuris į nuomininko gyvenimą nesikiš, jei asmuo tvarkingai mokės įmokas.

„Praktika rodo, kad būstą besinuomojantis žmogus jaučiasi labai nesaugus. Kitose šalyse galima pasirašyti ilgalaikes sutartis, kurių trukmė gali būti 5 metai ar ilgiau, ir ramiai gyventi. Vakaruose namai net statomi tam, kad būtų kompleksiškai išnuomoti. Pas mus yra taip: butas parduodamas, bet kol parduodamas – nuomojamas, automatiškai nuomininkai nėra saugūs. Lietuvoje dažnai yra ir juodosios nuomos praktika, nes jei asmuo įregistruotų gyvenamosios nuomos sutartį, ji galios teisiškai ir prieš trečiuosius asmenis, tad savininkas negalėtų taip paprastai nuomininko ištrenkti“, – palygino G. Budrys.

Jis konstatuoja, jog butų nuomai Vilniuje labai trūksta ir tai rodo greitai išgraibstomi pasiūlymai.

„Vos atsiranda kokia naujiena rinkoje, kaip skėriai visi sukelia ir per pusvalandį jo nebelieka, tad nuomininkas sutinka su visomis šeimininko siūlomomis sąlygomis, kad tik gautų išsinuomoti. Taip dingsta visas stabilumas“, – apgailestauja jis.

Nišą verslui nuomos segmente mato ir A. Šapoka. Specialistas būstą nuomojasi ilgiau nei 6 metus, tačiau sako, jog pageidaujamo turto paieškos užtruko 2 mėnesius.

„Turiu gerus nuomotojus, jie niekada nesilanko be išankstinio pranešimo ir į mano gyvenimą nesikiša, tačiau jiems nėra jokio poreikio taip daryti, nes, manau, esu geras nuomininkas, visada moku laiku ir iš anksto. Tačiau Lietuvoje gerų nuomos pasiūlymų yra labai nedaug, vienetai. Kartais objektų medžioklė užtrunka ir man ji užtruko 2 mėnesius“,– teigia A. Šapoka.

Šiuo metu A. Šapoka svarsto galimybę investuoti į NT, kurį ir naudotų kaip investiciją, o ne kaip gyvenamąjį būstą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...